global navigation

Nordea istorija

Nordea yra 2001 metais patvirtintas Švedijos banko pavadinimas, 2010 metais atšventęs savo 10 metų jubiliejų, tačiau pats bankas gyvuoja nuo 1820 metų. Šiandien šį banką jungia 250 bankų, o jo veiklą žymi įvairiausi nepamirštami įvykiai. Pavyzdžiui, ar teko girdėti, kad vienas pirmųjų banko Nordea klientų buvo Hansas Kristijanas Andersenas?

Žinoma, jis ir pats to nežinojo, kadangi tuo metu banko pavadinimas buvo „Sparekassen for Kjøbenhavn og Omegn“. Šis bankas pradėjo veikti 1820 m. ir todėl yra seniausias Nordea šeimos narys. Tuo metu pinigų taupymas banke buvo visiškai naujas ir negirdėtas dalykas. Keletas tuo metu Šiaurės Europoje veikusių bankų leido banknotus bei išduodavo kreditus, tačiau neaptarnavo eilinių žmonių. Tačiau tuo metu visoje Europoje buvo skelbiamos taupymo kampanijos, kurias įkvėpė Švietimo amžiaus idėjos – darbštumu ir taupymu kovoti su skurdu, todėl visur buvo steigiami taupomieji bankai.

H. K. Andersenas iš tiesų laikėsi tuo metu keliamų santaupų kaupimo reikalavimų. Rašytojas gimė skurdžioje šeimoje, tačiau kai 1875 m. jis mirė, skaičiuojant dabartiniais pinigais, banke turėjo keletą milijonų.

Užstatas – degtinė

Verslo sektorius ėmė sparčiai augti, ir pirmojoje 1800-ųjų metų pusėje ėmė steigtis kitokie bankai, kurie teikė paskolas. Vienas tokių bankų pavyzdžių gali būti seniausias Nordea bankas Norvegijoje „Christiania Kreditkasse“. Šį banką 1848 m. įkūrė Oslo prekybininkų asociacija, kad jos nariams nereikėtų imti brangiai kainuojančių paskolų iš Hamburgo ir Kopenhagos prekybos rūmų.

Užstatas buvo imamas kilnojamuoju turtu. Pirmasis „Kreditkassen“ klientas – pirklys Evensen – gavo paskolą, užstatęs 4 000 stiklainių arba 3 862 litrus degtinės. Degtinė buvo nuvežta į banko sandėlį ir vėliau grąžinama pagal tai, kaip pirklys grąžino paskolą. Iš pradžių banko personalą sudarė trys asmenys: banko direktorius, vyriausiasis kasininkas ir sandėlio direktorius, kuris saugojo užstatytą turtą.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, komercija įgavo pagreitį. Didelės pinigų sumos nuolat „keitė savo šeimininkus“, todėl prireikė paprastesnių bei greitesnių pinigų perdavimo būdų, nei paprastos operacijos grynaisiais pinigais. Švedijos bankas „Postgirot“, kuris vėliau tapo banko Nordea nariu, buvo vienas pirmųjų, 1925 m. pradėjęs teikti mokėjimo paslaugas. Tuo metu šis bankas buvo vienas moderniausių Šiaurės Europos šalyse – jame buvo įrengta valgykla personalui, lauko terasa ir medicinos kabinetas, kuriame dirbo specialiai apmokyti darbuotojai. Be to, jame buvo įrengta naujausia biuro technika ir apskaitos aparatai.

Stebuklų mašina „Sverker“

1800-aisiais bankų darbuotojai neturėjo geros techninės įrangos. Jaunos panelės darbavosi metalinėmis plunksnomis, o vyriausiasis kasininkas pasikliovė paprasta aritmetika iš atminties – visa tai jau užmaršty. Pabandykite patys mintinai suskaičiuoti metines būsto palūkanas ir suprasite, kaip tai sudėtinga. Norint išlaikyti geriausius darbuotojus, nuolat buvo rengiami konkursai. 1950 m. buvo pradėtos naudoti paruoštos palūkanų lentelės, į kurias tereikėjo įrašyti skaičius. Žinoma, buvo naudojami ir skaičiuotuvai, tačiau tai buvo daug laiko reikalaujantis ir nuobodus darbas, kurį paprastai besibaigiant metams atlikdavo jauniausi banko darbuotojai.

Tačiau jau ir 1950 m. apskaitos duomenys buvo saugomi perforacinėse kortelėse, kurias galima laikyti kompiuterio pirmtakais. 1960 m. gruodžio mėnesį į banką „Sveriges Kreditbank“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo parskraidinta stebuklų mašina „Sverker“. Jos pavadinimas – tai sutrumpintas „Sveriges Kreditbank“ elektroninės skaičiavimo mašinos RCA 501 pavadinimas.

Tuo metu buvo įdiegta ir tai, kas iš esmės pakeitė banko ir jo klientų santykius – atlyginimo sąskaita. Darbdaviai pradėjo pervesti darbuotojų atlyginimus tiesiogiai į jų sąskaitas bankuose, o ne duoti pinigus vokeliuose. Bankas virto įstaiga, dalyvaujančia kasdieninėje finansinėje veikloje – per jį buvo atsiskaitoma už sąskaitas ir mokama čekiais už pirkinius.

Nuo vizitų į namus – prie kompiuterių

Ilgainiui bankų bendravimas su klientais keitėsi. 1920 m. banko kasininkas eidavo į namus, kad klientai galėtų pasiimti pinigus iš seifo, o 1960 m. atsirado bankai, kur žmonės buvo aptarnaujami automobiliuose. Tačiau tai nebuvo labai populiaru ir pamažu išnyko.

1970 m. atsirado pirmieji pinigų išmokėjimo automatai, o 1984 m. banko „Suomen Yhdys-Pankki“ klientams buvo suteikta galimybė banko reikalus tvarkyti iš savo namų, naudojant kompiuterį. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose seniausias banko Nordea pirmtakas Suomijoje – bankas „Yhdys-Pankki“ – pirmasis pasaulyje įdiegė elektroninę bankininkystę. 1996 m. bankininkystės paslaugos buvo pradėtos teikti internetu. Ir štai ką mes turime šiandien: akcijomis galime prekiauti neatsitraukdami nuo savo virtuvės stalo, o grynuosius pinigus pasiimti prekybos centruose, kai skaičiukai kibernetinėje erdvėje juda tiesiog minties greičiu. To negalėjo įsivaizduoti nei banko „Sparekassen for Kjøbenhavn og Omegn“ kasininkas, nei pats H.K. Andersenas.

Faktai