Rasti

Pradžia > Privatiems klientams > Investavimas ir taupymas > Susietos obligacijos > Anksčiau platinome > Susieta obligacija „Prekių ir žaliavų tendencija“

Susieta obligacija „Prekių ir žaliavų tendencija“

Basic ir Extra

Istoriškai, prekėms ir žaliavoms būdingas stiprus cikliškumas, reiškiantis, kad kainos kyla ir krenta pagal ilgalaikes tendencijas. Per pastaruosius 80 metų realiosios (eliminavus infliacijos įtaką) prekių/žaliavų kainos beveik nepakilo. Kitaip tariant, kainų lygiai yra panašūs kaip 1920-1930m. Pradinės kainos, be abejo, kilo, tačiau lėčiau nei bendras infliacijos lygis.

Per keletą pastarųjų metų kai kurių žaliavų (nafta, metalai ir grūdinės kultūros) kainos ženkliai kilo, tačiau pernai rudenį finansinė krizė ir pasaulinė recesija sukėlė staigų kainų kritimą. Šiuo metu paklausa kai kurioms žaliavoms mažėja greičiau nei jų gamintojai spėja mažinti žaliavų išgavimą. Tai gali reikšti, kad kainų kritimo tendencija taps ilgalaike.

Nordea leidžiamos su indeksu susietos obligacijos “Prekių ir žaliavų tendencija” yra būdas uždirbti tiek dėl žaliavų kainų kilimo, tiek dėl kritimo. Tai ir yra pagrindinis šių susietų obligacijų skirtumas, lyginant su tradiciniais “pirkti ir laikyti” investiciniais instrumentais – teigiamą grąžą gali sugeneruoti ir rinkų smukimas. Pajamingumo skaičiavimas yra pagrįstas istoriškai cikliška prekių/žaliavų kainų prigimtimi, reiškiančia, kad kainos kyla ir krenta pagal ilgalaikes tendencijas.

Dvi pasirinkimo galimybės - Basic ir Extra

Investicijos termino pabaigoje atsargiems investuotojams skirto Basic tipo susietos obligacijos grąža sudarys 65% nuo indekso prieaugio, remiantis emisijos sąlygomis.

Extra susietos obligacijos alternatyva tinka linkusiems labiau rizikuoti investuotojams, bei siekiantiems aukštesnės grąžos - ji sieks 110% nuo indekso prieaugio, remiantis emisijos sąlygomis. Jei susiejimo indekso vertė per susietos obligacijos gyvavimo terminą nepasikeis ar nukris, investuotojas grąžos negaus ir praras sumą, sumokėtą viršijančią pradinę susietos obligacijos vertę (apie 10%, kai pasirinkama Extra versija).

Abiem atvejais investicijos trukmė yra apie 5 metus, nominali (pradinė) investicijos vertė investuotojui išmokama termino pabaigoje, nepriklausomai nuo susiejimo indekso vertės dinamikos. Susietas obligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje ir nelaukiant termino pabaigos – šiuo atveju kaina priklausys nuo pokyčių rinkose ir gali būti tiek aukštesnė, tiek žemesnė už nominalią vertę. Išankstinis susietų obligacijų pardavimas gali būti atliekamas pirmą kiekvieno mėnesio darbo dieną.

Susietai obligacijai būdinga Nordea (emitento) galimybių grąžinti lėšas investuotojams rizika. Nordea kredito reitingai yra Aa1 (Moody’s) ir AA- (Standard & Poor’s).

Susiejimo indeksas – Standard & Poor’s Commodity Trends Indicator Price Return Index (S&P CTI)

S&P CTI indeksas atspindi prekių/žaliavų kainų kitimą tiek kylančiose, tiek krentančiose rinkose. Jį sudaro 16 skirtingų prekių/žaliavų, padalintų į 6 sektorius: energetika, pramoniniai metalai, taurieji metalai, gyvulininkystė, grūdinės kultūros ir “minkštosios” prekės. Skirtingai nuo tradicinių prekių/žaliavų indeksų, kainos nebūtinai turi augti, norint kad indeksas pakiltų. Krentančios kainos taip pat gali teigiamai įtakoti indekso kitimą. Svarbu, kad kainos arba kyla, arba krenta, ir kad ta tendencija yra pripažįstama. Platesnė informacija apie indeksą pateikta atskirame priede arba internete adresu www.cti.standardandpoors.com.

Susiejimo indekso dinamika (S&P CTI, tradicinis prekių/žaliavų indeksas S&P GSCI ir globalus akcijų rinkų indeksas MSCI) 2003 01 – 2008 05
(Pradinė reikšmė lygi 100)

Pateikti duomenys atspindi ankstesnius rezultatus ar vertes, ir jais remiantis negalima daryti patikimų prielaidų apie rezultatus ar vertes ateityje.

Investicija į žaliavų rinkas – akcijų ir susietų obligacijų portfelio diversifikavimas

Prekės/žaliavos leidžia išskaidyti riziką, susijusią su tradiciniais akcijų ar susietų obligacijų portfeliais. Istoriškai, prekių/žaliavų kainų kitimas neatkartoja akcijų ar susietų obligacijų kainų kitimo, todėl tokia investicija gali pagerinti bendrąjį portfelio gražos/rizikos santykį. Platesnė diversifikacija yra rekomenduotinas dalykas, nes jos dėka galima pasiekti tą patį laukiamą pajamingumą su mažesne rizika arba aukštesnį pajamingumą su ta pačia rizika.

Emisijos sąlygų santrauka

Emitentas	Nordea Bank Finland Plc, kredito reitingas Aa1 (Moody’s), AA- (S&P).
Platinimo pradžia	2009 sausio 12
Išpirkimo data	2014 vasario 20
Įsigijimo laikotarpis	2009 sausio 12 – 2009 vasario 19
Platinimo vieta	Nordea Bank Finland Plc ir padaliniai Baltijos šalyse
Įsigijimo kaina	Basic 4215A:kintama, apie 100% Extra 4215B: kintama, apie 110%
Minimali investicija	EUR 1,000
Pajamingumas	Basic 4215A: 65% nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas. Basic 4215B: 110% nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas.
Susiejimo indeksas	Standard & Poor’s Commodity Trends Indicator Price Return (Bloomberg: SPTICDP Index).
Pradinė vertė	Oficiali susiejimo indekso uždarymo reikšmė 2009 vasario 24 d.
Galutinė vertė	Susiejimo indekso mėnesinių uždarymo verčių vidurkis nuo 2011 rugpjūčio 6 d. iki 2014 vasario 6.
Investicijos grąžinimas	Emitentas Nordea Bank Finland Plc termino pabaigoje grąžins visą nominalią sumą nepriklausomai nuo susiejimo indekso dinamikos. Susietoms obligacijoms būdinga emitento finansinio pajėgumo rizika.
Ankstyvas išpirkimas	Ankstyvas išpirkimas galimas tik tuo atveju jei apsidraudimo instrumentas turi būti panaikintas dėl įstatymų ar teisinės praktikos pasikeitimo.
Užtikrinimo priemonės	Susietos obligacijos neturi jokių užtikrinimo priemonių.
Struktūrizavimo kaštai	Struktūrizavimo kaštai siekia apie 0.8% ir yra įtraukti į įsigijimo kainą. Jokių papildomų įsigijimo ar valdymo mokesčių nėra.
Antrinė rinka	Emitentas Nordea Bank Finland Plc kotiruoja susietų obligacijų pirkimo antrinėje rinkoje kainą kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną. Kaina gali būti žemesnė arba aukštesnė už nominalią vertę. Apie potencialų pardavimą antrinėje rinkoje privalu informuoti Banką prieš mėnesio pradžią.
Apmokestinimas	Mokesčiai prie pajamų šaltinio netaikomi Suomijos Respublikos nerezidentams.
Saugojimas	Nordea Bank Finland Plc., nemokamai
Emisijos atšaukimas	Emitentas turi teisę atšaukti emisiją dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo, dėl menkos susietų obligacijų paklausos ar kitų įvykių, galinčių sukelti grėsmęemisijai.

Bus pateiktas prašymas įtraukti susietas obligacijas į Helsinkio vertybinių popierių biržos sąrašus.

Susietų obligacijų “Prekių ir žaliavų tendencija” pajamingumo lentelė

Susiejimo indekso pokytis (pagal Emisijos sąlygas)	Basic		Extra
	Platinimo kaina	apie 100 %	Platinimo kaina	apie 110 %
	Dalyvavimo koef.	65 %	Dalyvavimo koef.	110 %
	Išpirkimo vertė	Metinė grąža (vidut.)	Išpirkimo vertė	Metinė grąža (vidut.)
-50.00 %	100.00 %	0.00 %	100.00 %	-1.90 %
-25.00 %	100.00 %	0.00 %	100.00 %	-1.90 %
0.00 %	100.00 %	0.00 %	100.00 %	-1.90 %
25.00 %	116.00 %	3.10 %	128.00 %	3.00 %
50.00 %	133.00 %	5.80 %	155.00 %	7.10 %
75.00 %	149.00 %	8.30 %	183.00 %	10.70 %
100.00 %	165.00 %	10.50 %	210.00 %	13.80 %

Nordea Bank AB (publ) ir Nordea Bank Finland Plc kreditoriniai įsipareigojimai 4215A ir 4215B pagal vidutinės trukmės susietų obligacijų programą (vidutinės trukmės susietų obligacijų programa, apie kurią iš Švedijos pagal Prospektų direktyvą teikiamas pranešimas Suomijos finansų rinkų priežiūros institucijai), patvirtintą 2008 m. birželio 7 d. Su konkrečiomis šių skolos vertybinių popierių emisijos sąlygomis galima susipažinti susietų obligacijų įsigijimo vietose.

Rinkos apžvalga

Pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas ir tarptautinė finansų krizė sąlygojo ženklų naftos kainų kritimą 2008 m. rudenį – nuo aukščiausio taško, pasiekto tų pačių metų vasarą, kainos krito net 70%. Greta realaus ekonominio sektoriaus veiksnių, prie stipraus kainų kritimo prisidėjo ir milžiniška “išėjimų” iš fondų banga. Šiuo metu naftos paklausa mažėja greičiau nei šalys, išgaunančios naftą, spėja mažinti gavybą. Tai sukuria spaudimą toliau mažėti žaliavų kainoms pirmame 2009 m. pusmetyje. Paklausos mažėjimas ypač ryškus (ir didesnis nei tikėtasi) EPBO šalyse, todėl nuo 2008 m. pradžios OPEC jau 3 kartus buvo priversta mažinti gavybą.

Vertinant ilgesnį laikotarpį naftos kainų perspektyvos atrodo kiek kitaip. Pasaulio naftos atsargos sparčiai senka, o žemos kainos stabdys investicijas į gavybos pajėgumus ateityje. Nepaisant, kad eksploatuojami naftos telkiniai yra pelningi, visai įmanoma, kad nauji projektai bus stabdomi dėl žemų naftos kainų ir sudėtingos finansinės situacijos. Kai tik žymus paklausos mažėjimas sustos, gavybos apimčių sumažinimų efektas neabejotinai atsispindės naftos kainose. 2010 m. pabaigoje, atsigavus naftos paklausai, sumažėję investicijų srautai ir finansavimosi šaltinių ribotumas greičiausiai sukels įtampą vertinant gavybos apimtis ir kadangi bendras energijos poreikis auga ir augs, investicijų į gavybos plėtrą nepakankamumas gali sukelti stiprų spaudimą kelti naftos kainas.

Pasaulinei ekonomikai būnant pakilime, metalų kainos stipriai augo, tačiau 2008 m. rudenį visame pasaulyje sumažėjus pramoninei gamybai, metalų kainos irgi stipriai krito. Visas pakilimo metu susidaręs kainų prieaugis ištirpo, o kritimas buvo didžiausias per visą pokario laikotarpį. Kritimui įtakos turėjo ir paklausos sumažėjimas besivystančiose ekonomikose, ypač Kinijoje. Remiantis analitikais, nors pramonės sektoriaus perspektyvos nurodo sąlygų pagerėjimą metų pabaigoje, augimo tempai išliks lėti net ir 2010 m. Taigi, nepaisant ženklaus metalų kainų kritimo, “dugnas” dar nebūtinai buvo pasiektas. Sumažėjusi paklausa išaugino atsargų kiekius, o investuotojų susidomėjimas priblėso. Kol kas netgi vyrauja lūkesčiai, kad kainos pirmaisiais 2009 m. mėnesiais dar kris, o pusiausvyra bus pasiekta tik metų pabaigoje. Finansinė krizė ir sumažėję investicijų apimtys, be abejo, irgi įneš papildomos rizikos. Staigiam kainų pakilimui pagrindinės priežastys yra ateityje tikėtinas pasaulinės ekonomikos atsigavimas ir besivystančių šalių augimas, kuris pareikalaus daug išteklių. Kuo gilesnė ir ilgesnė bus recesija, tuo labiau tikėtinas būtent toks scenarijus.

Pastaraisiais metais augo ir grūdų kainos rinkose – šis augimas tęsėsi, kol 2008 m. buvo pasiektas aukščiausias taškas ir kainos pradėjo kristi žemyn. Viena iš kainos “perkaitimo” priežasčių buvo stiprus paklausos augimas (ypač besivystančiose šalyse) ir prastas derlius. Visgi, nepaisant kainų sumažėjimo, tikimasi, kad 2009 m. kukurūzų ir sojos kainos išliks aukščiau vidutinio lygio. Dėl santykinai nedidelio kviečių atsargų lygio ir galimo pasiūlos mažėjimo ateityje, tikėtina, kad kviečių kainos irgi kils į viršų.

Šaltinis: Nordea Economic Research and J.P. Morgan