Rasti

Pradžia > Privatiems klientams > Investavimas ir taupymas > Susietos obligacijos > Anksčiau platinome > Susietos obligacijos „Kinijos juanis“

Susietos obligacijos „Kinijos juanis“

„Basic“ ir „Extra“

Kodėl verta rinktis obligacijas „Kinijos juanis“?

Sparčiai auganti ekonomika paprastai stiprina ir nacionalinę valiutą. Dėl šios priežasties mes manome, kad esama labai daug galimybių, jog Kinijos juanis (CNY) stiprės JAV dolerio atžvilgiu. Be to, Kinijos virsmas viena iš ekonomiškai stipriausių ir įtakingiausių valstybių neabejotinai reiškia, kad juanio svarba pasaulyje tik didės. Pastaruosius keletą metų vis nerimsta diskusijos dėl to, kad Kinijos valiuta yra dirbtinai nuvertinta, palyginti su pagrindinių prekybos partnerių valiutomis. Net ir pati Kinija jau žengė pirmuosius žingsnius siekdama, kad ateityje būtų panaikinti juanio konvertavimo apribojimai. Viena iš šio proceso pasekmių turėtų būti nacionalinės valiutos sustiprėjimas svarbiausių prekybos partnerių (ypač JAV) valiutų atžvilgiu.

Susietos obligacijos „Kinijos juanis“ – tai patrauklus būdas pasinaudoti juanio stiprėjimu dolerio atžvilgiu. Be to, valiuta, kaip turto klasė, yra tinkama akcijų ar obligacijų portfelio diversifikavimo priemonė. Net tuo atveju, jei Kinijos bendrovių akcijų kursas kristų, juanis vis tiek galėtų brangti.

Jei dabartinė finansų rinkų padėtis, kai vyrauja neužtikrintumas, virstų dar viena globalia krize, susilpnėjęs Kinijos eksporto potencialas galėtų priversti Kinijos valdžią dirbtinai stabdyti juanio brangimą – taip jau yra atsitikę 2008 metais. Bet netgi blogiausiu atveju (jei juanis imtų silpti), pasibaigus obligacijų terminui, investuotojai atgaus visą nominalųjį kapitalą, nes šioms obligacijoms būdinga nominaliojo kapitalo apsauga.

Susietos obligacijos „Kinijos juanis“

Banko „Nordea“ išleidžiamų susietų obligacijų „Kinijos juanis“ trukmė yra apytikriai 5 metai, jų pajamingumas priklauso nuo juanio ir JAV dolerio (CNY ir USD) santykio dinamikos. Investuotojams siūlomos dviejų tipų obligacijos – „Basic“ ir „Extra“. „Basic“ tipo obligacijos tinkamiausios atsargiems investuotojams. Jų pajamingumas termino pabaigoje sudarys 70 proc. nuo susiejimo indekso vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas. „Extra“ tipo obligacijos tinkamos riziką toleruojantiems ir didesnės grąžos siekiantiems investuotojams. Jų pajamingumas termino pabaigoje sudarys 150 proc. nuo susiejimo indekso vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas. Susiejimo indekso pokytis – tai procentinė pradinės ir galutinės verčių skirtumo išraiška. Pradinė vertė prilyginama juanio kursui JAV dolerio atžvilgiu 2011 11 15. Galutinė vertė – tai juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu 2016 10 26. Jei obligacijų galiojimo metu juanis JAV dolerio atžvilgiu atpigs, „Nordea“, pasibaigus nustatytam terminui, investuotojams grąžins bent jau investuotą nominalųjį kapitalą.

Investicijai būdingos rizikos

Obligacijos neužtikrinamos jokiomis priemonėmis, todėl jos yra susijusios su emitento („Nordea Bank Finland Plc“) mokumo rizika. Tai reiškia, jog yra rizika, kad emitentas taps nemokus ir negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl investuotojas gali prarasti visą investuotą kapitalą ar dalį jo ir prieaugį. „Moody's“ agentūra bankui „Nordea“ suteikė Aa2 reitingą, „Standard & Poor's“ – AA- reitingą.

Investicijai būdingos rizikos

Investuotojai gali prarasti visą sumokėtą sumą, viršijančią nominaliąją vertę, ar dalį jos („Extra“ obligacijų atveju – apie 10 proc.). Investuotojai gali parduoti turimas susietąsias obligacijas prieš terminą. Įprastomis rinkos sąlygomis „Nordea“ skelbia obligacijų kainą antrinėje rinkoje visomis dienomis, kai dirba Suomijos bankai. Ši kaina gali būti didesnė arba mažesnė už vienos obligacijos nominaliąją vertę.

Kinijos juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu 2006 09–2011 09 ir prognozė iki 2013 m.

Investuotojas gali visiškai ar iš dalies prarasti nominalią vertę viršijusią sumokėtos kainos dalį (Extra atveju – apie 10 %). Investuotojas gali parduoti indeksuotą obligaciją prieš terminą. Įprastomis rinkos sąlygomis „Nordea“ skelbia obligacijos kainą antrinėje rinkoje visomis Suomijos bankų darbo dienomis. Ši kaina gali būti didesnė arba mažesnė už obligacijos nominalią vertę.

 

Grafikas rodo ankstesnes pajamas ar vertes. Šiais duomenimis negalima grįsti prielaidų dėl būsimų pajamų ar vertės.

Investicijų grąžos apskaičiavimo pavyzdys

Skaičiuojant taikoma pradinė vertė yra 2011 09 26 užfiksuotas juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu (0,156).

CNY/USD kursas termino pabaigoje (JAV dolerio centai už 1 juanį)	CNY/USD kurso pokytis	„Kinijos juanis Basic“		„Kinijos juanis Extra“
		Apytikrė įsigijimo kaina	100 %	Apytikrė įsigijimo kaina	110 %
		Dalyvavimo koef.	70 %	Dalyvavimo koef.	150 %
		Išpirkimo vertė	Vid. grąža, p.a.	Išpirkimo vertė	Vid. grąža, p.a.
0,40	156 %	209 %	15,9 %	335 %	24,9 %
0,35	124 %	187 %	13,3 %	287 %	21,1 %
0,30	92 %	165 %	10,5 %	238 %	16,7 %
0,25	60 %	142 %	7,3 %	190 %	11,6 %
0,20	28 %	120 %	3,7 %	142 %	5,3 %
0,15	-4 %	100 %	0,0 %	100 %	-1,9 %
0,10	-36 %	100 %	0,0 %	100 %	-1,9 %
0,05	-68 %	100 %	0,0 %	100 %	-1,9 %

* Atsižvelgiama į 10 proc. nominalą viršijančią priemoką.

Pagrindinės emisijos sąlygos

Emitentas	„Nordea Bank Finland Plc“, kredito reitingas Aa2 („Moody’s“ ) ir AA- („Standard & Poor’s“)
ISIN	„Kinijos juanis Basic“ 4566 A FI40000031208 „Kinijos juanis Extra“ 4566 B FI40000031216
Emisijos data	2011 10 03
Obligacijų išpirkimas	2016 11 11
Obligacijų įsigijimo laikotarpis	2011 10 03–2011 11 11
Įsigijimo vietos	Nordea Bank Finland Plc“ ir jo padaliniai Baltijos valstybėse
Įsigijimo kaina	„Basic“ 4566 A: kintama, apie 100 proc. „Extra“ 4566 B: kintama, apie 110 proc.
Minimali investicijos suma	1 000 eurų (EUR)
Pajamingumas termino pabaigoje	„Basic“ 4566 A: 70 proc. nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas „Extra“ 4566 B: 150 proc. nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas
Susiejimo indeksas	Juanio ir JAV dolerio (CNY ir USD) pora
Pradinė vertė	Susiejimo indekso uždarymo vertė 2011 11 15
Galutinė vertė	Susiejimo indekso uždarymo vertė 2016 10 26
Nominaliosios sumos grąžinimas	Emitentas „Nordea Bank Finland Plc“, terminui pasibaigus, investuotojams grąžins visą nominaliąją sumą, nepriklausomai nuo susiejimo indekso dinamikos. Obligacijos susijusios su emitento finansinio pajėgumo rizika, t. y. esama galimybės prarasti nominaliąją sumą viršijančią investicijos dalį (pasirinkus „Extra“ obligacijas – apie 10 proc.).
Užtikrinimo priemonės	Obligacijos neužtikrinamos jokiomis papildomomis priemonėmis.
Struktūrizavimo sąnaudos	Struktūrizavimo sąnaudos siekia apie 0,8 proc. metinių sąnaudų (plačiau žr. emisijos sąlygose) ir yra įskaičiuotos į įsigijimo kainą. Jokių papildomų įsigijimo ar valdymo mokesčių nėra.
Antrinė rinka	„Nordea Bank Finland Plc“ pateiks obligacijų pirkimo kainas. Jos gali būti aukštesnės arba žemesnės už nominaliąją vertę.
Apmokestinimas	Mokestis prie pajamų šaltinio netaikomas Suomijos Respublikos ne rezidentams.
Saugojimas	„Nordea“, nemokamai
Emisijos anuliavimas	Emitentas turi teisę anuliuoti emisiją dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo, dėl menkos obligacijų paklausos ar kitų įvykių, galinčių sukelti grėsmę emisijai.
Listingavimas	Sėkmingai išplatinus emisiją, bus pateiktas prašymas įtraukti obligacijas į Helsinkio vertybinių popierių biržos sąrašus.

„Nordea Bank AB (publ)“ ir „Nordea Bank Finland Plc“ kreditiniai įsipareigojimai 4479A ir 4479B pagal vidutinės trukmės obligacijų programą (vidutinės trukmės obligacijų programa, apie kurią iš Švedijos pagal Prospektų direktyvą teikiamas pranešimas Suomijos finansų rinkų priežiūros institucijai), patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. Su konkrečiomis šių skolos vertybinių popierių emisijos sąlygomis galima susipažinti obligacijų įsigijimo vietose. Sąlygoms švedų kalba teikiama pirmenybė, versija anglų kalba yra tik vertimas iš švedų kalbos. Nesutarimų atveju galioja sąlygos švedų kalba.

„Nordea Markets“ yra „Nordea Bank Norge ASA“, „Nordea Bank AB (publ)“, „Nordea Bank Finland Plc“ ir „Nordea Bank Danmark A/S“ rinkodaros departamentų pavadinimas.

Čia pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio ir skirta tik numatytiesiems naudotojams. Pateiktos nuomonės ir kita informacija atspindi dabartinį „Nordea Markets“ požiūrį ir gali buti pakeistos be atskiro pranešimo. Šis pranešimas nėra išsamus apibūdinto produkto arba su juo susijusios rizikos aprašymas ir neturėtų pakeisti šios informacijos gavėjo priimamo sprendimo.

Čia pateikta informacija negali būti ir nėra investavimo rekomendacija, taip pat ji nėra pasiūlymas arba prašymas pirkti ar parduoti konkrečią finansinę priemonę. Čia pateikiama informacija nesusijusi su specifiniais investavimo tikslais, finansine situacija ar ypatingais jos gavėjo poreikiais. Prieš priimdami bet kokį su investicijomis ar kreditu susijusį sprendimą, visuomet turėtumėte asmeniškai pasitarti su specialistais. Svarbu pažymėti, kad praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje.

„Nordea Markets“ nėra ir neturi ketinimų tapti konsultantu teisės, mokesčių, apskaitos arba reguliavimo klausimais nė vienai jurisdikcijai priklausančiose vietose.

Šį dokumentą bet kokiais tikslais galima dauginti, platinti arba skelbti tik gavus išankstinį raštišką „Nordea Markets“ sutikimą.

Kinija – pasaulio lokomotyvas

Pastarojo meto Kinijos ekonomikos augimas šios šalies istorijoje neturi precedento. Kadangi spartūs plėtros tempai tęsiasi jau keletą dešimtmečių, nenuostabu, kad pakilo gyvenimo kokybės lygis ir išaugo politinė Kinijos įtaka. Per paskutinius trisdešimt metų bendra šalies gamybos apimtis augo vidutiniškai po 10 proc. kasmet, todėl pagaminamos produkcijos vertė padidėjo dešimtis kartų. 2010 m. Kinija aplenkė Japoniją ir tapo antra pagal dydį ekonomika pasaulyje. Prognozuojama, kad 2030 metais ji aplenks ir JAV.

Tvirtos Kinijos pozicijos

Kylančios rinkos su Kinija priešakyje išvedė pasaulį iš recesijos, ir, kol išsivysčiusios Vakarų valstybės kamuojasi su skolomis, Tolimieji Rytai vėl tampa svarbiausiu pasaulio ekonomikos varikliu. Dauguma prognozių leidžia daryti išvadą, kad Kinijos ūkio plėtra ateityje turėtų lėtėti, tačiau kontroliuojamas sulėtėjimas bus labai naudingas dviem aspektais. Visų pirma, augimas vis tiek sieks apie 8–9 proc. ir tebebus rimta paspirtis Vakarų valstybių eksporto sektoriui. Antra, palengva mažėjantis augimas užkirs kelią ekonomikos perkaitimui ir neleis įsibėgėti infliacijai.

Kinijos ekonomikos stebuklui iki šiol tradiciškai didžiausią įtaką darė eksporto sektoriaus plėtra. Tačiau 2011 m. pradžioje paskelbtame naujajame penkerių metų plane yra numatyta, kad ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama privataus vartojimo skatinimui šalyje. Jau dabar pastebima, kad, palyginti su 2008–2009 metais, eksporto indėlis į bendrą šalies ūkio augimą yra sumažėjęs. Vadinasi, Kinija tampa mažiau priklausoma nuo situacijos pagrindinėse jos prekes importuojančiose šalyse, t. y. išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Svarbu ir tai, kad 2008–2009 metai buvo tikrai nepalankūs Kinijai: pasaulinei recesijai sukėlus šoką, Kinija apribojo skolinimą vidaus rinkoje, siekdama atvėsinti kaistančią nekilnojamojo turto rinką. Vis dėlto šiai šaliai pavyko atsilaikyti.

Skirtingai negu Vakarų valstybių, Kinijos valdžia turi nemažą ekonomikos skatinimo priemonių arsenalą. Pirmiausia tai yra 3 000 milijardų JAV dolerių viršijančios valiutos atsargos – tikrai įspūdinga suma. Be to, įgyvendinami stambūs infrastruktūros plėtros projektai, o prireikus gali būti pradedami nauji. Fiskaliniai svertai gali būti labai efektyviai panaudoti nukreipiant išteklius į socialinės apsaugos, švietimo ar sveikatos apsaugos sektorius. Be abejo, šių priemonių poveikis pasireikš šiek tiek vėliau – pirmiausia gerokai padidės viešojo sektoriaus išlaidos. Dar viena galima ekonomikos skatinimo priemonė – monetarinės politikos liberalizavimas. Su šia sritimi susijusių veiksmų iš Kinijos valdžios mes tikimės 2012 m. pradžioje. Pastaruoju metu tik griežtinti komerciniams bankams keliami privalomųjų atsargų reikalavimai būtų atšaukti ir smarkiai padidėtų finansų sistemos likvidumas. Yra signalų, kad pasirinktinai po truputį bus švelninami kreditavimo ribojimai, taikomi, pavyzdžiui, smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Kinijos juanis ir toliau brangsta

Per 2011–2015 metus Kinija sieks įgyvendinti laisvo kapitalo judėjimo principus. Todėl yra labai tikėtina, kad ateityje juanis taps laisvai konvertuojama valiuta. Šiuo metu pagrindinis valdžios institucijų tikslas – suvaldyti infliaciją ir padidinti vidaus paklausą. Stiprėjanti valiuta turės dvejopą poveikį: pirma, sumažės eksporto konkurencingumas, kas šiek tiek pristabdys ekonomikos plėtrą; antra, išaugs namų ūkių perkamoji galia. Apskritai, siekis paversti juanį tarptautine valiuta greičiausiai paskatins jo brangimą.

BVP pokytis, %	2009	2010	2011	2012	2013
JAV	-3,5	3,0	1,3	1,6	2,7
Euro zona	-4,1	1,7	1,6	0,6	1,8
Kinija	9,2	10,3	9,1	8,5	8,1

Šaltinis: „Nordea Economic Research“, 2011 m. rugsėjis