Susietos obligacijos „Kylančios rinkos“
Platinimo periodas: 2009 gruodžio mėn. 23 d. - 2010 sausio mėn. 28 d.
Bendrosios sąlygos
Basic ir Extra
Susietų obligacijų “Kylančios rinkos” emisijos santrauka
- Susietos obligacijos išleidėjas: Nordea Bank Finland Plc.
- Susietos obligacijos terminas: apie 5 metus
- Susiejimo indeksas: S&P BRIC 40 indeksas (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija)
- Dalyvavimo koeficientas: Basic 60%, Extra 110%.
- Įsigijimo kaina: Basic - apie 100%, Extra - apie 110%
- Minimali investuojama suma: 1,000 EUR
- Įsigijimo laikotarpis: 2009 gruodžio 14 – 2010 sausio 28
- Finansų rinkose esant įprastinėms sąlygoms, Nordea kiekvieną bankinę darbo dieną pateiks susietų obligacijų išpirkimo prieš terminą antrinėje rinkoje kainą
- Termino pabaigoje išleidėjas grąžina investuotas lėšas nominalia suma bei sumoka potencialių prieaugį, priklausantį nuo susiejimo indekso pokyčio
- Susietoms obligacijoms būdinga išleidėjo mokumo termino pabaigoje grąžinti investuotas lėšas rizika
Dabartinė finansų krizė, virtusi tikra ekonomine recesija, paveikė ir išsivysčiusias, ir besivystančias valstybes. Pastarųjų ekonomikos su krize daugeliu aspektų susitvarkė greičiau – 2009 m. jose bus fiksuojamas ekonominis augimas. 
Tuo tarpu šsivysčiusios Vakarų ekonomikos metus baigs su neigiamais prieaugio rezultatais. 2009 m. gali tapti įsimintini ne tik kaip pirmosios globalios finansų krizės metai, bet ir kaip metai, kuriais kylančioms rinkoms priskiriamos valstybės “ištempė” Vakarų šalis kompensuodamos jų vidinės paklausos sumažėjimą.
Didžiųjų kylančių rinkų įtaka pasaulinei ekonomikai turėtų augti ir toliau. Kol išsivysčiusias valstybes kamuoja nuolat auganti skolų našta bei senstanti populiacija, besivystančiose šalyse situacija priešinga – gyventojų amžiaus vidurkis palyginti žemas, jos turtingos gamtiniais ištekliais ir jų ekonomikos auga. Per pastaruosius ketverius metus bendras šių šalių indėlis į pasaulinės ekonomikos augimą akivaizdžiai viršijo išsivysčiųsių šalių indėlį. Šiuo metu panašu, kad besivystančios šalys ir toliau išliks augimo kelyje bei XXI a. viduryje jų ekonomikos taps didžiausiomis pasaulyje.
Stiprus akcijų rinkų kilimas tradiciškai siejamas su sparčiu ekonomikos augimu. Kylančių rinkų akcijos anksčiau sureagavo į pirmuosius signalus apie ekonominio atsigavimo potencialą. Žinoma, nevertėtų pamiršti, kad rizika besivystančių šalių akcijų rinkose yra aukštesnė lyginant su išsivysčiusių vakarų valstybių akcijų rinkomis – pvz., įsismarkavus krizei, kylančių rinkų akcijų kritimo trajektorija buvo statesnė.
Susietos obligacijos “Kylančios rinkos” – tai patrauklus būdas investuoti į kylančioms rinkoms priskiriamų sparčiai augančių šalių akcijų rinkas.
Susietos obligacijos “Kylančios rinkos”: Basic ir Extra
Susietų obligacijų “Kylančios rinkos” išleidėjas yra Nordea Bank Finland Plc. Jų terminas yra apie 5 metus, o grąža priklauso nuo susiejimo indekso vertės prieaugio. Investuotojams suteikiamos dvi galimybės: Basic ir Extra. Basic versija labiau tinka atsargiems investuotojams, jos pajamingumas yra lygus 60% susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas.
Extra tinka investuotojams, toleruojantiems nedidelę riziką ir siekiantiems aukštesnės grąžos – jos pajamingumas yra lygus 110% susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas. Jeigu susiejimo indeksą sudarančių komponentų vertės krenta arba išlieka nepakitusios - grąža bus nulinė. Susiejimo indekso pokytis apskaičiuojamas kaip pradinės ir galutinės verčių skirtumas. Galutinė vertė apskaičiuojama kaip susiejimo indekso pusmetinių uždarymo verčių vidurkis nuo 2010 07 15 iki 2015 01 15.
Termino pabaigoje investuotojams bus grąžinama bent nominali investicijos suma. Investicijai priskiriama Nordea banko mokumo rizika. Nordea banko kredito reitingas yra Aa2 (Moody´s) arba AA- (Standard & Poor’s). Susietos obligacijos neturi jokių užtikrinimo priemonių.
Investuotojai gali prarasti visą arba dalį kapitalo, viršijantį nominalią investicijos vertę. Renkantis Extra susietas obligacijas, ši dalis sudarytų apie 10%, kadangi jų įsigijimo kaina svyruoja apie 110% nuo nominalios vertės. Susietos obligacijos gali būti parduotos antrinėje rinkoje – tokiu atveju kaina gali būti tiek žemesnė, tiek ir aukštesnė už pradinę. Antrinėje rinkoje susietas obligacijas galima pirkti ir parduoti kiekvieną dieną, kuri laikoma bankų darbo diena Suomijoje.
Susiejimo indeksas
Brazilija, Russija, Indija ir Kinija - S&P BRIC 40 indeksas
S&P BRIC indeksą sudaro 40 stambiausių ir aktyviausiai prekiaujamų Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos bendrovių. Šių bendrovių akcijos patenka į didžiausių pasaulio biržų (Hong Kongo, Londono, Nasdaq ir NYSE) viešosios prekybos sąrašus. Didžiausias leistinas vienos bendrovės lyginamasis svoris indekse siekia 10%. Platesnė informacija apie indeksą – http://www.sandp.com/.
Susiejimo indekso dinamika 2004 vasaris – 2009 gruodis
Šaltinis: Bloomberg (Pradinė vertė prilyginta 100%)
Istoriniai rezultatai
Šis grafikas atspindi, kokią grąžą būtų uždirbusi investicija, jei būtų investuojama pagal emisijos sąlygas 2004 02 – 2004 12 (išpirkimas atitinkamai būtų vykęs 2009 02 – 2009 12). Palyginimui taip pat pateikti ir tiesioginės investicijos į susiejimo indeksą S&P BRIC 40. Istorinės S&P BRIC 40 indekso reikšmės yra prieinamos tik nuo 2004 vasario mėn.
Skaičiuojant grąžą atsižvelgiama, kad pradinė investicija buvo su 10% rizikos priemoka.
Pateikti duomenys atspindi ankstesnius rezultatus ar vertes ir jais remiantis negalima daryti patikimų prielaidų apie rezultatus ar vertes ateityje.
Susietų obligacijų “Kylančios rinkos” Basic ir Extra pajamingumo lentelė
| Susiejimo indekso pokytis pagal emisijos sąlygas | Basic versija | Extra versija | ||
|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo kaina, apie | 100% | Įsigijimo kaina, apie | 110% | |
| Dalyvavimo koef. | 60% | Dalyvavimo koef. | 110% | |
| Išpirkimo vertė | Metinė grąža | Išpirkimo vertė | Metinė grąža | |
| -50 % | 100 % | 0.0 % | 100 % | -1.9 % |
| -25 % | 100 % | 0.0 % | 100 % | -1.9 % |
| 0 % | 100 % | 0.0 % | 100 % | -1.9 % |
| 25 % | 115 % | 2.8 % | 128 % | 3.0 % |
| 50 % | 130 % | 5.4 % | 155 % | 7.1 % |
| 75 % | 145 % | 7.7 % | 183 % | 10.7 % |
| 100 % | 160 % | 9.9 % | 210 % | 13.8 % |
* Skaičiuojant grąžą atsižvelgiama, kad pradinė investicija buvo atlikta su 10% rizikos. Skaičiuojant metinę grąžą atsižvelgiama į sudėtinių palūkanų principą.
Pagrindinės emisijos sąlygos
| Emitentas | Nordea Bank Finland Plc, kredito reitingas Aa2 (Moody’s ) ir AA- (Standard & Poor’s). |
| Platinimo pradžia | 2009 gruodžio 14 |
| Išpirkimas | 2010 sausio 29 |
| Įsigijimo laikotarpis | 2009 gruodžio 14 – 2009 sausio 28 |
| Įsigijimo vietos | Nordea Bank Finland Plc ir padaliniai Baltijos valstybėse |
| Įsigijimo kaina | Basic 4334A:kintama, apie 100% Extra 4334B: kintama, apie 110% |
| Minimali suma | EUR 1,000 |
| Pajamingumas termino pabaigoje | Basic 4334A: 60% nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas. Extra 4334B: 110% nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas. |
| Susiejimo indeksa | 100% S&P BRIC 40 indeksas (Bloomberg: SBE Index) |
| Pradinė vertė | Susiejimo indekso oficiali uždarymo vertė 2010 02 02 |
| Galutinė vertė | Susiejimo indekso pusmetinių uždarymo verčių vidurkis nuo 2010 07 15 iki 2015 01 15 |
| Nominalo grąžinimas | Emitentas Nordea Bank Finland Plc termino pabaigoje grąžins visą nominalią sumą nepriklausomai nuo susiejimo indekso dinamikos. Susietoms obligacijoms būdinga emitento finansinio pajėgumo rizika ir yra galimybė prarasti virš nominalo invedtuotą dalį (apie 10% pasirinkus Extra versiją). |
| Užtikrinimo priemonės | Susietos obligacijos neturi jokių užtikrinimo priemonių. |
| Struktūrizavimo kaštai | Struktūrizavimo kaštai siekia apie 0.7% metinių (plačiau žr. emisijos sąlygose) ir yra įtraukti į įsigijimo kainą. Jokių papildomų įsigijimo ar valdymo mokesčių nėra |
| Antrinė rinka | Nordea Bank Finland Plc pateiks susietų obligacijų pirkimo kainas, kurios gali būti aukštesnės arba žemesnės už nominalią vertę |
| Apmokestinimas | Mokestis prie pajamų šaltinio netaikomas Suomijos Respublikos nerezidentams |
| Saugojimas | Nordea Bank Finland Plc.., nemokamai |
| Emisijos atšaukimas | Emitentas turi teisę atšaukti emisiją dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo, dėl menkos susietų obligacijų paklausos ar kitų įvykių, galinčių sukelti grėsmę emisijai |
| Listingavimas | Sėkmingai išplatinus emisiją, bus pateiktas prašymas įtraukti susietas obligacijas į Helsinkio vertybinių popierių biržos sąrašus |
Nordea Bank AB (publ) ir Nordea Bank Finland Plc kreditiniai įsipareigojimai 4334A ir 4334B pagal vidutinės trukmės susietų obligacijų programą (vidutinės trukmės susietų obligacijų programa, apie kurią iš Švedijos pagal Prospektų direktyvą teikiamas pranešimas Suomijos finansų rinkų priežiūros institucijai), patvirtintą 2009 gegužės 29. Su konkrečiomis šių skolos vertybinių popierių emisijos sąlygomis galima susipažinti susietų obligacijų įsigijimo vietose.
"Standard & Poor's®", "S&P®", "S&P BRIC 40", "Standard & Poor's BRIC 40" yra Standard & Poor’s (The McGraww-Hill Companies, Inc. padalinio) prekiniai ženklai. Nordea Bank Finland Plc. yra suteikta teisė juos naudoti. Standard & Poor's nefinansuoja, neremia, nepardavinėja ir nereklamuoja šių susietų obligacijų. Standard & Poor's neturėtų būti laikoma kaip nors susijusi su rekomendacijomis investuoti į šias susietas obligacijas.
2009-aisiais turtingieji prarado, neturtingi - praturtėjo
Po ilgai užtrukusio netikrumo laikotarpio pasaulinė ekonomika ėmė atsigauti. Pagal ankstesnių krizių patirtį, BRIK šalys (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) turėtų atsigauti greičiau nei išssivystę Vakarų valstybės. Be to, tikimasi ir spartaus jų augimo per artimiausius keletą metų.
Tvirti ekonomikos pagrindai bei auganti vidaus paklausa leido BRIK šalims greitai atsigauti. 2009-iaisiais didžiosios kylančios rinkos (išskyrus Rusiją) fiksuos augimą, kai tuo tarpu Vakarų valstybių ekonomikos smuks. Vidaus paklausos augimui didžiausią įtaką turėjo lanksti ekonominė politika, pagerėję kreditavimo sąlygos ir išaugęs Azijos šalių bendradarbiavimo laipsnis.
Egzistuoja pagrindas tikėti, jog recesija atnešė net ir naudos, ypač Kinijai, kurios ekonomika dėl išaugusios vidaus paklausos tapo mažiau priklausoma nuo eksporto. Apskritai, Kinijos ekonominis augimas yra beprecedentis. Nuo 1980-ųjų jos metinis BVP augimas siekė 9-10%. Pastaruoju metu Kinijos įtaka pasauliniam ekonomikos augimui jau prilyginama JAV daromai įtakai. Žinoma, Kinijos dalis pasauliniame BVP vis dar yra mažesnė, tačiau augimo tempai gerokai spartesni. Kinija išlieka pasaulinio atsigavimo lydere, todėl šios recesijos dėka jos svarba pasaulinei ekonomikai tik išaugo.
Indijos augimas nebuvo sustojęs net ir 2008 m. pabaigoje. Dėl santykinai žemos priklausomybės nuo eksporto ir stabilios ekonomikos ši šalis tampa nebe tokia rizikinga kaip daugelis besivystančių šalių. Rusijos ekonomika 2009 m. akivaizdžiai susitraukė, tačiau dėl savo priklausomybės nuo naftos ir kitų gamtinių išteklių kainų, 2010-aisiais turėtų vėl pradėti augti. Lotynų Amerikos “žvaigždės” – Brazilijos – ekonomika 2010-aisiais turėtų augti apie 5%. Pagal Tarptautinio valiutų fondo (TVF) duomenis, bendras BRIK šalių indėlis į pasaulinį augimą 2008 m. siekė net iki 50%. Labai tikėtina, kad šių valstybių augimas tęsis, ko pasekoje XXI a. viduryje jos taps didžiausiomis pasaulio ekonomikomis.
BRIK šalių ir G-3 ekonomikos augimo tempų palyginimas (G- 3 = JAV, Eurozona ir Japonija). * - prognozė
Šaltinis: Nordea Economic Research ir J.P. Morgan Inc.