Rasti

Pradžia > Privatiems klientams > Investavimas ir taupymas > Susietos obligacijos > Anksčiau platinome > Susietos obligacijos „Maistas“

Susietos obligacijos „Maistas”

Vyrauja lūkesčiai, jog artimiausiu metu maisto kainos turėtų kilti. Besivystančios rinkos tampa vis turtingesnės, auga gyvenimo standartai ir keičiasi mitybos įpročiai. Biokuro sektorius stipriai plečiasi, todėl žemės ūkio kultūros tampa dar paklausesnės. Obligacijos susietos su žemės ūkio produkcijos kainų indeksu leidžia pasinaudoti kukurūzų, sojos pupelių ir cukraus kainų augimu.

Basic ir Extra

Kodėl verta rinktis obligacijas „Maistas“?

Pasaulinėje rinkoje tikimasi paklausos žemės ūkio kultūroms, tokioms kaip kukurūzai, sojos pupelės bei cukrus, augimo. Auganti paklausa palyginus su gana ribota pasiūla turi kelti šių žemės ūkio produktų kainą. Yra keli paklausos augimą lemiantys veiksniai. Visų pirma, tai kylančios ekonomikos tokios, kaip Kinija ir Indija, kurių gyventojai vis daugiau vartoja, taip pat ir maisto produktų. Antra - biokuro sektoriaus plėtra.

Sojų pupelės yra naudojamos kaip pašaras galvijams. Kylantys gyvenimo standartai Azijos šalyse neišvengiamai siejasi su didesniu mėsos vartojimu, o tai nulemia didesnį pašarų poreikį. Turint omenyje, kad 1995-2007 laikotarpiu vien Kinijoje mėsos suvartojimas išaugo dvigubai, o išauginti 1 kg mėsos reikia apie 3 kg pašarų, priežastinis ryšys tampa akivaizdus. Kukurūzai ir cukrus yra naudojami biokuro pramonėje gaminant etanolį. Kylančios naftos kainos bei stiprėjančios „ekologinės“ vartotojų nuotaikos kelia vis didesnį atsinaujinančių energijos šaltinių poreikį, o tai signalizuoja apie aukštesnes kukurūzų ir cukraus kainas ateityje.

Žemės ūkio kultūrų pasiūla ypatinga tuo, kad ji yra ribota ir negali padidėti labai greitai. Nedidelis rezervas staigiam pasiūlos padidinimui, be abejo, egzistuoja, tačiau reikšmingesni nauji dirbamos žemės plotai negali būti įsisavinti akimirksniu. Be to, šis procesas yra susijęs ir su papildomais kaštais. Pramonės augimas ir urbanizacijos procesai kylančiose rinkose mažina potencialų dirbamos žemės rezervą. Klimato pokyčių nulemti potvyniai ir sausros mažina užauginamus kiekius. Ir galiausiai, pastaruoju metu ne didelis dėmesys skiriamas investicijoms į žemdirbystės produktyvumo didinimą.

Visa tai apsvarsčius susietos obligacijos „Maistas“ yra ne tik investicija, tačiau ir apsauga nuo labai tikėtino maisto kainų kilimo. Kartu pasiekiamas ir portfelių, sudarytų iš akcijų ir/ar obligacijų, diversifikacijos efektas. Sąnaudų prasme šios obligacijos taip pat yra efektyvus būdas investuoti žaliavų rinkose, gaunant nominalaus investuoto kapitalo apsaugą.

Investicijos grąža

Nordea Bank Finland Plc. išleidžiamų obligacijų „Maistas“ terminas yra apie 3 m., o grąža priklausys nuo prekių krepšelio, kurį sudaro kukurūzai, sojos pupelės ir cukrus, kainų dinamikos. Yra 2 grąžos komponentai:
   a) Metinės palūkanos, išmokamos tuo atveju, jei iš anksto nustatytomis dienomis kartą metuose („stebėjimo dienos“) pasirinktųjų biržos prekių kainos („tarpinės vertės“) bus aukštesnės nei užfiksuotos platinimo metu („pradinės vertės“).
   b) Kapitalo prieaugis, priklausantis nuo biržos prekių kainų termino pabaigoje („galutinė vertė“). Obligacijų termino pabaigoje bus išvedamas bendras krepšelio prieaugio vidurkis (skirtumas tarp pradinės ir galutinės verčių). Maksimalus naudingas vienos prekės kainos prieaugis – 30%. Jei krepšelio vertė kris, kapitalo prieaugis nesusidarys, tačiau šiuo atveju Nordea termino pabaigoje grąžins nominalią investuotą sumą.

Obligacijos “Maistas” suteikia investuotojams 2 galimybes
   a) Basic - tinkamesnė atsargiems investuotojams, todėl jos dalyvavimo koeficientas yra 100% nuo krepšelio prieaugio pagal emisijos sąlygas. Jeigu tenkinami metinių palūkanų išmokėjimo stebėjimo dienomis kriterijai, jos bus lygios 3%
   b) Extra – tinkamesnė šiek tiek riziką toleruojantiems investuotojams, ir jos dalyvavimo koeficientas yra 230% nuo krepšelio prieaugio pagal emisijos sąlygas. Jeigu tenkinami metinių palūkanų išmokėjimo stebėjimo dienomis kriterijai, jos bus lygios 6%.

Grąžos apskaičiavimo pavyzdžiai

Žemiau pateiktose lentelėse praktiškai iliustruojama galima grąža prekių krepšelio kainoms kylant („bulių“ rinka) ir krentant („meškų“ rinka). Viršutinė dalis vaizduoja metinius palūkanų išmokėjimus, apatinė – kapitalo priaugio formavimąsi.

„Bulių“ rinka

Žemiau pateiktame pavyzdyje po 1-ųjų metų investuotojams tarpinis palūkanų mokėjimas neišmokamas, nes vienos prekės kaina yra žemesnė nei pradinė vertė. Po 2-ųjų ir 3-iųjų metų visų prekių kainos yra aukščiau pradinių verčių, todėl investuotojai gauna ir tarpinius palūkanų mokėjimus. Kadangi prekių kainos kilo, tai investuotojai termino pabaigoje dar gauna ir kapitalo prieaugį – Basic atveju 26.7%, Extra atveju 61.3%.

Tarpiniai palūkanų mokėjimai

Prekė	Pradinė vertė	Vertė po 1-ųjų metų	Vertė po 2-ųjų metų	Vertė po 3-ųjų metų
Nr. 1	100	120	140	150
Nr. 2	100	130	120	140
Nr. 3	100	80	110	120
Palūkanos		Po 1 m.	Po 2 m.	Po 3 m.
„Maistas“ Basic		0%	3%	3%
„Maistas“ Extra		0%	6%	6%

Kapitalo prieaugis termino pabaigoje

Prekė	Pradinė vertė	Galutinė vertė	Pokytis %	Kapitalo prieaugiui taikomas pokytis
Nr. 1	100	150	50%	30%
Nr. 2	100	140	40%	30%
Nr. 3	100	120	20%	20%
	Tikrasis krepšelio pokytis = 36.7%			Krepšelio pokytis pagal emisijos sąlygas = 26.7%
	Pokytis pagal emisijos sąlygas x		Dalyvavimo koef. +	Nominalus kapitalas =	Išpirkimo vertė
Basic	26.7%		100%	100%	126.7%
Extra	26.7%		230%	100%	161.3%

„Meškų“ rinka

Jei realizuosis šis scenarijus, tarpiniai palūkanų mokėjimai investuotojams išmokami nebus – bent vienos biržos prekės tarpinė kaina visomis stebėjimo dienomis bus žemesnė nei jos pradinė vertė. Bendro krepšelio prieaugio taip pat nebus, tačiau dėl kapitalo apsaugos investuotojai atgaus bent jau nominalų investuotą kapitalą.

Tarpiniai palūkanų mokėjimai

Prekė	Pradinė vertė	Vertė po 1-ųjų metų	Vertė po 2-ųjų metų	Vertė po 3-ųjų metų
Nr. 1	100	80	120	140
Nr. 2	100	90	110	80
Nr. 3	100	70	60	50
Palūkanos		Po 1 m.	Po 2 m.	Po 3 m.
„Maistas“ Basic		0%	0%	0%
„Maistas“ Extra		0%	0%	0%

Kapitalo prieaugis termino pabaigoje pirmos prekės galutinė vertė 140

Prekė	Pradinė vertė	Galutinė vertė	Pokytis %	Kapitalo prieaugiui taikomas pokytis
Nr. 1	100	140	40%	30%
Nr. 2	100	80	-20%	-20%
Nr. 3	100	50	-50%	-50%
	Tikrasis krepšelio pokytis = 36.7%			Krepšelio pokytis pagal emisijos sąlygas = 26.7%
	Pokytis pagal emisijos sąlygas x		Dalyvavimo koef. +	Nominalus kapitalas =	Išpirkimo vertė
Basic	-13.3%		0%	100%	100%
Extra	-13.3%		0%	100%	100%

Biržos prekių krepšelis

Susietų obligacijų „Maistas“ prekių krepšelis vienodais svoriais sudarytas iš kukurūzų, sojos pupelių ir cukraus kainų, atitinkančių Niujorko ir Čikagos biržose prekiaujamus ateities sandorius kontraktus. Platesnė informacija apie pačias prekes ir jų kainų istorija pateikiama šiais interneto adresais www.cbot.com (kukurūzai ir soja) bei www.theice.com (cukrus).

Pasirinktųjų biržos prekių kainų dinamika, 2000 12 – 2010 12
Pradinė reikšmė prilyginta 100%. Šaltinis: Bloomberg

Pateikta informacija atspindi istorinius rezultatus ir negarantuoja rezultatų ateityje.

Istorinės obligacijų grąžos modelis

Žemiau pateiktame grafike pateikiamas pasiektos grąžos grafikas, kuris būtų gautas investuojant į identiškas obligacijas nuo 2000 sausio mėn. iki 2007 gruodžio mėn (išpirkimas atitinkamai 2003 01 ir 2010 12). Palyginimui pateikta ir tiesioginių investicijų prekių biržose grąža. Skaičiuojant obligacijų grąžą buvo atsižvelgiama į tarpinius palūkanų išmokėjimus, dalyvavimo koeficientus bei sudėtinių palūkanų principą. Tiesioginių investicijų grąžai nebuvo taikytos obligacijų emisijos sąlygos.

	Vid. metinė grąža
Basic	5.8%
Extra	10.4%
Tiesioginė inv.	11.8%

Investicijai būdingos rizikos

Obligacijoms yra aktualus Nordea Bank Finland Plc’s mokumo aspektas – ar atėjus terminui išleidėjas bus pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus. Blogiausiu atveju investuotojas gali prarasti dalį (ar visą) investuoto kapitalo, taip pat susikaupusį prieaugį (jei jis yra). Obligacijos neturi jokių papildomų užtikrinimo priemonių. Nordea kredito reitingas yra Aa2 (Moody’s) ir AA- (Standard & Poor’s).

Jei platinimo metu obligacijos įsigyjamos už aukštesnę nei nominali kainą, ši permoka gali būti negrąžinama. Kadangi Extra obligacijų kaina yra apie 105% nuo nominalios, jas besirenkantys investuotojai gali prarasti apie 5%. Obligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje prieš terminą – kaina antrinėje rinkoje gali būti didesnė arba mažesnė už nominaliąją. Finansų rinkose esant įprastinėms sąlygoms, Nordea kiekvieną bankų darbo dieną pateiks obligacijų pirkimo prieš terminą antrinėje rinkoje kainą.

Emitentas	Nordea Bank Finland Plc, kredito reitingas Aa2 (Moody’s ) ir AA- (Standard & Poor’s)
ISIN kodas	Basic 4453 A: FI4000019880 Extra 4453 A: FI4000019898
Platinimo pradžia	2010 12 20
Išpirkimas	2014 01 20
Įsigijimo laikotarpis	2010 12 20 – 2011 01 27
Įsigijimo vietos	Basic 4453A:kintama, apie 100% Extra 4453B:kintama, apie 105%
Minimali suma	EUR 1,000
Tarpiniai palūkanų išmokėjimai	Basic 4453A: 3 % , jei stebėjimo dieną visų pasirinktųjų biržos prekių kainos viršija pradines vertes Extra 4453B: 6 % jei stėbėjimo dieną visų pasirinktųjų biržos prekių kainos viršija pradines vertes
Stebėjimo dienos	2012 01 05, 2013 01 05 ir 2014 01 05
Palūkanų išmokėjimo datos (jei išmokama)	2012 01 20, 2013 01 20 ir 2014 01 20
Grąža termino pabaigoje	Basic 4453A: 100% nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas Extra 4453B: 230% nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas
Susiejimo indeksas	Krepšelis iš 3-jų biržinių prekių: 1/3 kukurūzai (Bloomberg: C 1 Comdty) 1/3 sojos pupelės (Bloomberg: S 1 Comdty) 1/3 cukrus (Bloomberg: SB1 Comdty)
Pradinės vertės	Pasirinktųjų biržos prekių uždarymo kainos 2011 01 31
Galutinės vertės	Pasirinktųjų biržos prekių uždarymo kainos 2014 01 05
Nominalo grąžinimas	Emitentas Nordea Bank Finland Plc termino pabaigoje grąžins visą nominalią sumą nepriklausomai nuo susiejimo indekso dinamikos. Obligacijoms būdinga emitento finansinio pajėgumo rizika ir yra galimybė prarasti virš nominalo investuotą dalį (apie 5% pasirinkus Extra versiją)
Užtikrinimo priemonės	Obligacijos neturi jokių papildomų užtikrinimo priemonių
Struktūrizavimo kaštai	Struktūrizavimo kaštai siekia apie 0.9% metinių (plačiau žr. emisijos sąlygose) ir yra įtraukti į įsigijimo kainą. Jokių papildomų įsigijimo ar valdymo mokesčių nėra
Antrinė rinka	Nordea Bank Finland Plc pateiks obligacijų pirkimo kainas, kurios gali būti aukštesnės arba žemesnės už nominalią vertę
Apmokestinimas	Mokestis prie pajamų šaltinio netaikomas Suomijos Respublikos nerezidentams
Saugojimas	Nordea Bank Finland Plc.., nemokamai
Emisijos atšaukimas	Emitentas turi teisę atšaukti emisiją dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo, dėl menkos obligacijų paklausos ar kitų įvykių, galinčių sukelti grėsmę emisijai
Listingavimas	Sėkmingai išplatinus emisiją, bus pateiktas prašymas įtraukti obligacijas į Helsinkio vertybinių popierių biržos sąrašus

Nordea Bank AB (publ) ir Nordea Bank Finland Plc kreditiniai įsipareigojimai 4453A ir 4453B pagal vidutinės trukmės obligacijų programą (vidutinės trukmės obligacijų programa, apie kurią iš Švedijos pagal Prospektų direktyvą teikiamas pranešimas Suomijos finansų rinkų priežiūros institucijai), patvirtintą 2010 gegužės 25. Su konkrečiomis šių skolos vertybinių popierių emisijos sąlygomis galima susipažinti obligacijų įsigijimo vietose. Sąlygoms švedų kalba taikoma pirmenybė, versija anglų kalba yra tik vertimas iš švedų kalbos. Kilus nesutarimams, taikomos sąlygos švedų kalba.

Nordea Markets yra Nordea Bank Norge ASA, Nordea Bank AB (publ), Nordea Bank Finland Plc and Nordea Bank Danmark A/S. Markets departamento pavadinimas.

Čia pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir skirta tik numatytajam naudotojui. Pateiktos nuomonės ir kita informacija atspindi dabartinį „Nordea Markets“ požiūrį ir ji gali buti pakeista be atskiro pranešimo. Šis pranešimas nėra išsamus apibūdinto produkto arba su juo susijusios rizikos aprašymas, ir jis neturėtų pakeisti šios informacijos vartotojo priimamo sprendimo.
Čia pateikta informacija nepretenduoja būti ir nėra investavimo rekomendacija, taip pat ji nėra pasiūlymas arba prašymas pirkti ar parduoti bet kokią finansinę priemonę. Čia pateikiama informacija nesusijusi su specifiniais investavimo tikslais, finansine situaciją ar ypatingais bet kurio gavėjo poreikiais. Prieš priimant bet kokį investicinį ar kreditavimosi sprendimą visuomet turėtumėte gauti specialų jums skirtą profesionalų patarimą. Svarbu pažymėti, kad praeities rezultatai nebūtinai garantuoja tokius pačius rezultatus ateityje.
“Nordea Markets“ nėra ir neturi ketinimų tapti konsultantu teisės, mokesčių, apskaitos arba reguliavimo klausimais nei vienoje jurisdikcijoje.

Šį dokumentą bet kokiais tikslais galima dauginti, platinti arba skelbti tik gavus išankstinį raštišką „Nordea Markets“ sutikimą.
Nordea Markets is the name of the Markets departments of Nordea Bank Norge ASA, Nordea Bank AB (publ), Nordea Bank Finland Plc and Nordea Bank Danmark A/S.

Maistas, pašarai ir bioenergijos šaltiniai

Įspūdinga kylančių rinkų ekonominė plėtra ir auganti biokuro paklausa nulėmė žemės ūkio kultūrų kainų augimą. Biokuro „populiarumas“ yra susijęs su tradicinių energijos šaltinių brangimu bei globaliomis tendencijomis mažinti iškastinio kuro vartojimą.

Spartus Kinijos, Indijos bei kitų Azijos regiono valstybių augimas sąlygojo greitus urbanizacijos procesus. Šalys tampa turtingesnėmis, auga jų vidurinioji klasė, kuri vartoja daugiau mėsos. Pvz., Kinijoje mėsos gamybą nuo 1994 iki 2004 padidėjo 60%. To pasėkoje pasaulinė sojos gamyba šoktelėjo dvigubai, kadangi ji yra vienas iš pagrindinių pašarų galvijininkystėje. Pagal dabartines tolesnio kylančių rinkų augimo prognozes, žemės ūkio produkcijos suvartojimas ateityje tik augs.

Vakarų pasaulyje vis labiau populiarėja biokuras. Todėl ūkininkai turi vis daugiau paskatų auginti grūdines kultūras ir cukrų ne kaip maistą, o kaip bioenergijos šaltinį. Vien JAV 2007 m. sunaudojo apie 30 mln tonų etanolio gamybai. Tuo pat metu, pasaulinės grūdų atsargos sumažėjo 53 mln. tonų – taigi, 2005 m. JAV pradėta etanolio programa viena yra atsakinga už daugiau nei pusę šio sumažėjimo. Yra atlikta nemažai vertinimų, patvirtinančių, kad jei ne ši programa, maisto kainos visame pasaulyje nebūtų kilę tokiais sparčiais tempais.

Be to, egzistuoja ir kitas ryšys tarp žemės ūkio produkcijos brangimo ir energetinių išteklių kainų kilimo. Intensyvi žemdirbystė, plėtojama Vakarų šalyse, reikalauja didelių energijos kiekių. Yra apskaičiuota, kad JAV pagaminti 1-ai tonai kukurūzų reikia 165 litrų naftos. O štai Meksikoje tai pačiai 1-ai tonai kukurūzų reikia tik 4.8 litrų naftos. Toks ženklus skirtumas susidaro todėl, kad Meksikoje daugiau pasikliaunama natūraliais gamtiniais procesais ir naudojama daug mažiau trąšų. Tačiau JAV įtaka pasaulinėms kainoms yra žymiai didesnė, todėl brangstantis energijos ištekliai reiškia aukštesnes maisto kainas visame pasaulyje.

Staigiai padidinti žemės ūkio produkcijos pasiūla pasauliniu maistu trukdo dirbamos žemės trūkumas bei brangios infrastruktūros sukūrimo būtinybė. Atskirų šalių taikomi nevienodi muitai bei subsidijos žemės ūkio produkcijai įneša papildomų iškraipymų, todėl maisto kainas netgi ne visada ir nustato rinka.

Šaltinis: Nordea Economic Research, World Bank