Susietos obligacijos „Skandinavijos bendrovės“
Susieta obligacija platinama iki 2011 m. gruodžio mėn. 22 d.
Bendrosios sąlygos
„Basic“ ir „Extra“
Susietų obligacijų emisijos „Skandinavijos bendrovės“ santrauka
- Obligacijų išleidėjas: „Nordea Bank Finland Plc“
- Obligacijų terminas: apie treji metai
- Susiejimo indeksas: dešimties Skandinavijos bendrovių akcijų krepšelis
- Keturių geriausius rezultatus parodžiusių akcijų tikrasis pokytis termino pabaigoje laikomas 18 %
- Dalyvavimo keoficientai:
- „Basic“ – 70 %
- „Extra“ – 260 %
- Įsigijimo kaina:
- „Basic“ – apie 100 %
- „Extra“ – apie 110 %
- Įsigijimo laikotarpis: 2011 11 14–2011 12 22
- Esant įprastinėms finansų rinkų sąlygoms, „Nordea“ kiekvieną bankų darbo dieną pateiks obligacijų pirkimo prieš terminą antrinėje rinkoje kainą
- Termino pabaigoje obligacijų išleidėjas grąžina investuotas lėšas nominalia suma ir sumoka potencialų prieaugį, priklausantį nuo susiejimo indekso pokyčio
- Obligacijoms būdinga išleidėjo pajėgumo įvykdyti įsipareigojimus termino pabaigoje rizika
Šiaurės Europos šalių akcijų rinkos stipriai veikiamos pasaulinės akcijų rinkos, todėl jos lengvai svyruoja keičiantis globalios ekonomikos perspektyvų lūkesčiams. 2011 m. rudenį galima pavadinti Skandinavijos bendrovių akcijų išsipardavimo laikotarpiu. Akcijų kainos gerokai krito, nes rinkas sujaukė nuogąstavimai dėl to, kaip plačiai gali išplisti Pietų Europos šalių įsiskolinimų „infekcija“. Ir nors ekonominės recesijos tikimybė, palyginti su vasara, šiek tiek ūgtelėjo, vis dėl to „Nordea“ nesitiki reikšmingesnio pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo. Todėl tikrai yra priežasčių, dėl kurių šiuo metu itin verta pasižvalgyti po Skandinavijos akcijų rinkas – jos tikrai stipriai buvo pakoreguotos ir į akcijų kainas įskaičiuota labai daug neigiamos informacijos.
Nestabilioje makroekonominėje aplinkoje akcijų pasirinkimo procesas įgauna didelę svarbą. Susietos obligacijos „Skandinavijos bendrovės“ – tai puiki investicija į dešimties patikimiausių šio regiono bendrovių akcijas, kurias rekomenduoja „Nordea“ analitikai. Jos išsiskiria dideliu brangimo potencialu ilgesniu laikotarpiu. Be to, išgaunamas diversifikacijos efektas – ir pagal atskiras bendroves, ir pagal verslo sektorius.
Finansų rinkose visada išlieka netikėtumo galimybė. Jei ekonominiai ir finansiniai duomenys pradėtų aiškiai atspindėti recesiją, akcijų kainos kristų (ne išimtis ir Skandinavijos regionas). Todėl esant dabartinei situacijai susietos obligacijos – tikrai protingas pasirinkimas: jei akcijų kainos kils, investuotojai mėgausis grąža; jeigu jos kris – investuotojai atgaus bent jau nominalų investuotą kapitalą.
Susietos obligacijos „Skandinavijos bendrovės“
Banko „Nordea“ išleidžiamoms susietoms obligacijoms „Skandinavijos bendrovės“ taikomas apie trejų metų terminas, o jų pajamingumas priklausys nuo dešimties bendrovių akcijų krepšelio dinamikos. Apskaičiuojant investicijos grąžą, keturių geriausius rezultatus parodžiusių akcijų tikrasis pokytis termino pabaigoje laikomas 18 %. Jei krepšelio vertė sumažėja ar lieka nepakitusi, prieaugis neišmokamas – investuotojai atgauna nominalų kapitalą.
Investuotojams siūlomos dviejų tipų obligacijos: Basic ir Extra. Basic labiau tinka atsargiems investuotojams. Jų pajamingumas termino pabaigoje sudarys 70 % nuo akcijų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas. Extra – tinkamos linkusiems labiau rizikuoti ir didesnės grąžos siekiantiems investuotojams. Jų pajamingumas termino pabaigoje sudarys 260 proc. nuo akcijų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas.
Investicijai būdingos rizikos
Obligacijoms nebūdingos jokios užtikrinimo priemonės, todėl jos yra susijusios su emitento („Nordea Bank Finland Plc“) mokumo rizika. Tai reiškia galimą riziką, kad emitentas taps nemokus ir negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl investuotojas gali visiškai ar iš dalies prarasti investuotą kapitalą ir prieaugį. Agentūra „Moody’s“ „Nordea“ suteikė Aa2 reitingą, „Standard & Poor’s“ – AA- reitingą.
Investuotojas gali visiškai ar iš dalies prarasti nominalią vertę viršijusią sumokėtos kainos dalį (Extra atveju – apie 10 %). Investuotojas gali parduoti indeksuotą obligaciją prieš terminą. Įprastomis rinkos sąlygomis „Nordea“ skelbia obligacijos kainą antrinėje rinkoje visomis Suomijos bankų darbo dienomis. Ši kaina gali būti didesnė arba mažesnė už obligacijos nominalią vertę.
Susiejimo indeksas – akcijų krepšelis
Akcijų krepšelį vienodais svoriais sudaro dešimties bendrovių akcijos, kuriose „Nordea“ įžvelgia ilgalaikio augimo potencialą. Plačiau apie jas – šio aprašo gale. Lentelėje pateiktos 2011 11 04 „Nordea“ rekomendacijos dėl individualių akcijų.
Pasiskirstymas pagal šalis
| Svoris | Bendrovė | Šalis | Sektorius | Rekomendacija |
|---|---|---|---|---|
| 10% | Fortum OYJ | Suomija | Energetika | „Buy“ |
| 10% | Kesko OYJ | Suomija | Vartojimo prekės | „Hold“ |
| 10% | LM Ericsson AB | Švedija | Telekomunikacija | „Buy“ |
| 10% | Metso OYJ | Suomija | Pramonė | „Buy“ |
| 10% | Neste Oil OYJ | Suomija | Energetika | „Strong Buy“ |
| 10% | Novo Nordisk A/S | Danija | Farmacija | „Strong Buy“ |
| 10% | Statoil ASA | Norvegija | Energetika | „Buy“ |
| 10% | Telenor ASA | Norvegija | Telekomunikacija | „Buy“ |
| 10% | UPM-Kymmene OYJ | Suomija | Žaliavos | „Buy“ |
| 10% | Volvo AB | Švedija | Transportas | „Buy“ |
Susiejimo indekso, HEX indekso (Suomija) ir MSCI World indekso dinamika 2006 11–2011 11
Pradinės reikšmės laikomos 100 %. Skaičiuojant indekso pokytį, neatsižvelgiama į obligacijoms būdingą priemoką, viršijančią nominalią vertę, galutinės vertės vidurkio išvedimą ir dalyvavimo koeficientus. Indekso pokyčio traktavimas pagal emisijos sąlygas gali skirtis nuo tikrojo indekso pokyčio.
Grąžos apskaičiavimas
Apskaičiuojant investicijos grąžą, keturių geriausius rezultatus parodžiusių akcijų tikrasis pokytis termino pabaigoje laikomas 18 %. Bendras akcijų krepšelio vertės prieaugis skaičiuojamas kaip atskirų akcijų prieaugio vidurkis. Krepšelio prieaugis suprantamas kaip pradinės ir galutinės verčių skirtumas. Pradinė vertė – tai akcijų uždarymo kainų vidurkis 2011 12 27. Galutinė vertė – mėnesinių akcijų uždarymo kainų vidurkis 2014 06 09–2014 12 09.
Pasirinkus Basic alternatyvą, teigiamas krepšelio pokytis bus dauginamas iš 70, Extra – iš 260 %. Jei akcijų prieaugio nėra, nėra ir grąžos, tačiau minimali galima išpirkimo vertė – 100 % nuo nominalo. Toliau pateikiama grąžos apskaičiavimo pavyzdžių.
Pirmas pavyzdys. Ryškus akcijų kilimas| Akcija | Pradinė kaina | Galutinė kaina | Pokytis (%) | Pokytis (%) pagal emisijos sąlygas |
|---|---|---|---|---|
| #1 | 100 | 200 | 100 | 18 |
| #2 | 100 | 190 | 90 | 18 |
| #3 | 100 | 185 | 85 | 18 |
| #4 | 100 | 180 | 80 | 75 |
| #5 | 100 | 175 | 75 | 75 |
| #6 | 100 | 170 | 70 | 70 |
| #7 | 100 | 160 | 60 | 60 |
| #8 | 100 | 155 | 55 | 55 |
| #9 | 100 | 150 | 50 | 50 |
| #10 | 100 | 145 | 45 | 45 |
| Vidutinis krepšelio pokytis = 71 % | Vidutinis krepšelio pokytis pagal emisijos sąlygas = 43 % | |||
| Išpirkimo vertė | Krepšelio pokytis | x | Dalyvavimo koef. | + | Nominalo grąžinimas | = | Išpirkimo vertė | Grąža p.a. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Basic | 43 % | 70 % | 100 % | 129,9 % | 9,1 % | |||
| Extra | 43 % | 260 % | 100 % | 211,0 % | 24,3 % |
| Akcija | Pradinė kaina | Galutinė kaina | Pokytis (%) | Pokytis (%) pagal emisijos sąlygas |
|---|---|---|---|---|
| #1 | 100 | 140 | 40 | 18 |
| #2 | 100 | 135 | 35 | 18 |
| #3 | 100 | 130 | 30 | 18 |
| #4 | 100 | 125 | 25 | 18 |
| #5 | 100 | 120 | 20 | 20 |
| #6 | 100 | 120 | 20 | 20 |
| #7 | 100 | 115 | 15 | 15 |
| #8 | 100 | 110 | 10 | 10 |
| #9 | 100 | 105 | 5 | 5 |
| #10 | 100 | 100 | 0 | 0 |
| Vidutinis krepšelio pokytis = 20 % | Vidutinis krepšelio pokytis pagal emisijos sąlygas = 14 % | |||
| Išpirkimo vertė | Krepšelio pokytis | x | Dalyvavimo koef. | + | Nominalo grąžinimas | = | Išpirkimo vertė | Grąža p.a. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Basic | 14 % | 70 % | 100 % | 109,9 % | 3,2 % | |||
| Extra | 14 % | 260 % | 100 % | 136,9,0 % | 7,6 % |
Trečias pavyzdys. Akcijų kritimas
| Akcija | Pradinė kaina | Galutinė kaina | Pokytis (%) | Pokytis (%) pagal emisijos sąlygas |
|---|---|---|---|---|
| #1 | 100 | 100 | 0 | 18 |
| #2 | 100 | 95 | -5 | 18 |
| #3 | 100 | 90 | -10 | 18 |
| #4 | 100 | 85 | -15 | 18 |
| #5 | 100 | 80 | -20 | -20 |
| #6 | 100 | 75 | -25 | -25 |
| #7 | 100 | 70 | -30 | -30 |
| #8 | 100 | 65 | -35 | -35 |
| #9 | 100 | 60 | -40 | -40 |
| #10 | 100 | 55 | -45 | -45 |
| Vidutinis krepšelio pokytis = -23 % | Vidutinis krepšelio pokytis pagal emisijos sąlygas = -12 % | |||
| Išpirkimo vertė | Krepšelio pokytis | x | Dalyvavimo koef. | + | Nominalo grąžinimas | = | Išpirkimo vertė | Grąža p.a. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Basic | -12% | 70 % | 100 % | 100,0 % | 0,0 % | |||
| Extra | -12 % | 260 % | 100 % | 100,0 % | -3,1 % |
Istorinės grąžos modelis
Šis grafikas atspindi, kokią grąžą būtų uždirbusi investicija, jei būtų investuojama pagal emisijos sąlygas 2001 06–2008 10 (išpirkimas atitinkamai būtų vykęs 2004 06–2011 10). Stebėjimų dažnumas – savaitinis. Palyginimui pateikti ir tiesioginės investicijos į susiejimo indekso komponentus rezultatai. Tiesioginė investicija neatsižvelgia į vidurkį. Iki 2005 04 vietoje „Neste Oil Corporation“ akcijų kainos naudojama „Fortum Corporation“ akcijų kaina.
| Išpirkimo vertė | Vid. metinė grąža | |
|---|---|---|
| Basic | 118,0 % | 5,7 % |
| Extra | 166,8 % | 14,9 %* |
| Tiesioginė inv. | 159,6 % | 16,9 % |
Pateikti skaičiai rodo ankstesnes pajamas ar vertę. Jais negalima grįsti jokių patikimų prielaidų dėl būsimų pajamų ar vertės.
Pagrindinės emisijos sąlygos
| ISIN |
„Skandinavijos bendrovės“ Basic 4585A FI4000032966
„Skandinavijos bendrovės“ Extra 4585B FI4000032974 |
| Emisijos data | 2011 11 14 |
| Išpirkimas | 2014 12 23 |
| Įsigijimo laikotarpis | 2011 11 14 – 2011 12 22 |
| Įsigijimo vietos | „Nordea Bank Finland Plc“ ir padaliniai Baltijos valstybėse |
| Įsigijimo kaina | Basic 4585A: kintama, apie 100 % Extra 4585B: kintama, apie 110 % |
| Minimali suma | 1 000 eurų |
| Pajamingumas termino pabaigoje | Basic 4585A: 70 % nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas Extra 4585B: 260 % nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas |
| Susiejimo indeksas |
Krepšelis iš dešimties Skandinavijos bendrovių akcijų
Bendrovė Bloomberg Fortum OYJ FUM1V FH Kesko OYJ KESB FH LM Ericsson AB ERICB SS Metso OYJ MEO1V FH Neste Oil OYJ NES1V FH Novo Nordisk A/S NOVOB DC Statoil ASA STL NO Telenor ASA TEL NO UPM-Kymmene OYJ UPM1V FH Volvo AB VOLVB SS |
| Pradinė vertė | Pasirinktųjų bendrovių akcijų uždarymo kainos 2011 12 27 |
| Galutinė vertė | Susiejimo indekso mėnesinių uždarymo verčių vidurkis nuo 2014 06 09 iki 2014 12 09 |
| Grąžos apskaičiavimo ypatumai | Keturių geriausius rezultatus parodžiusių akcijų tikrasis pokytis laikomas 18 % |
| Nominalo grąžinimas | Emitentas „Nordea Bank Finland Plc“ termino pabaigoje grąžins visą nominalią sumą neatsižvelgdamas į susiejimo indekso dinamiką. Obligacijoms būdinga emitento finansinio pajėgumo rizika, yra galimybė prarasti nominalią vertę viršijusią investuotą dalį (apie 10 %, pasirinkus Extra) |
| Užtikrinimo priemonės | Obligacijos neturi jokių papildomų užtikrinimo priemonių |
| Struktūrizavimo kaštai | Struktūrizavimo kaštai siekia apie 0,8 % metinių (plačiau žr. emisijos sąlygose) ir yra įtraukti į įsigijimo kainą. Jokių papildomų įsigijimo ar valdymo mokesčių nėra |
| Antrinė rinka | „Nordea Bank Finland Plc“ pateiks obligacijų pirkimo kainas, kurios gali būti aukštesnės arba žemesnės už nominalią vertę |
| Apmokestinimas | Mokestis prie pajamų šaltinio netaikomas Suomijos Respublikos nerezidentams |
| Saugojimas | „Nordea“, nemokamai |
| Emisijos atšaukimas | Emitentas turi teisę atšaukti emisiją dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo, dėl menkos obligacijų paklausos ar kitų įvykių, galinčių sukelti grėsmę emisijai |
| Kotiravimas | Sėkmingai išplatinus emisiją, bus pateiktas prašymas įtraukti obligacijas į Helsinkio vertybinių popierių biržos sąrašus |
Nordea Markets yra Nordea Bank Norge ASA, Nordea Bank AB (publ), Nordea Bank Finland Plc and Nordea Bank Danmark A/S. Markets departamento pavadinimas.
Čia pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir skirta tik numatytajam naudotojui. Pateiktos nuomonės ir kita informacija atspindi dabartinį „Nordea Markets“ požiūrį ir ji gali buti pakeista be atskiro pranešimo. Šis pranešimas nėra išsamus apibūdinto produkto arba su juo susijusios rizikos aprašymas, ir jis neturėtų pakeisti šios informacijos vartotojo priimamo sprendimo.
Čia pateikta informacija nepretenduoja būti ir nėra investavimo rekomendacija, taip pat ji nėra pasiūlymas arba prašymas pirkti ar parduoti bet kokią finansinę priemonę. Čia pateikiama informacija nesusijusi su specifiniais investavimo tikslais, finansine situaciją ar ypatingais bet kurio gavėjo poreikiais. Prieš priimant bet kokį investicinį ar kreditavimosi sprendimą visuomet turėtumėte gauti specialų jums skirtą profesionalų patarimą. Svarbu pažymėti, kad praeities rezultatai nebūtinai garantuoja tokius pačius rezultatus ateityje.
“Nordea Markets“ nėra ir neturi ketinimų tapti konsultantu teisės, mokesčių, apskaitos arba reguliavimo klausimais nei vienoje jurisdikcijoje.
Šį dokumentą bet kokiais tikslais galima dauginti, platinti arba skelbti tik gavus išankstinį raštišką „Nordea Markets“ sutikimą.
Palanki Skandinavijos bendrovių akcijų padėtis
Bendras nuosmukis akcijų rinkose šiais metais paveikė ir Skandinaviją. Euro zonos krizė ir nerimas dėl pasaulinės recesijos atsinaujinimo neišvengiamai palietė ir šio regiono akcijų kainas. Ateityje globalių makroekonominių veiksnių įtaka taip pat atsispindės, tačiau tvirtos Skandinavijos valstybių finansinės pozicijos ir didelis bendrovių pajamų potencialas suteikia akcijoms patrauklumo.
Šiaurės Europos akcijų rinkos tradiciškai labai greitai auga ekonominio pakilimo metu, tačiau stipriai krinta ekonomikai sulėtėjus. Viena priežasčių – kad šis regionas nėra „centrinės“ rinkos, todėl užsienio investuotojai greitai įlieja, bet greitai ir patraukia kapitalą iš jų. Kita svarbi priežastis – šio regiono bendrovės daug eksportuoja, todėl jų pajamos labai priklauso nuo pasaulinės ekonomikos būklės. Taip pat reikia turėti omenyje, kad visose Skandinavijos valstybėse yra po kelias milžiniškas įmones, kurių sėkmė ar sunkumai gali lemti didelius akcijų rinkos pokyčius. Didesnėse tarptautinėse akcijų rinkose ši pavienių bendrovių įtaka labiau subalansuota.
Analizuojant ilgesnio laikotarpio duomenis, Skandinavijos akcijų rinkos pasauliniame kontekste atrodo tikrai neblogai. Fundamentalūs veiksniai net ir šiuo metu palankūs. Be to, šių valstybių finansinė „sveikata“ – nepalyginamai geresnė nei Pietų Europos regiono, todėl euro krizė neturėjo ryškesnio poveikio viešajam sektoriui. Įmonės labai padidino veiklos efektyvumą – įsiskolinimų lygis sumažėjo, o pelno potencialas išaugo.
Būtent dėl tvirtų fundamentaliųjų veiksnių Skandinavijos bendrovių akcijos dažniausiai būna vertinamos brangiau, palyginti su kitų regionų. Netgi šių metų pradžioje jos dar buvo gana brangios, tačiau per metus kritus kainoms priartėjo prie pasaulinių vidurkių.
Ateityje šio regiono akcijų kursai labai priklausys nuo pasaulio rinkų dinamikos. Po staigaus kritimo pastaraisiais mėnesiais akcijų rinkos atspindi akivaizdaus ekonominės padėties suprastėjimo lūkesčius. Todėl gerokai sumažėja naujų nusivylimų ateityje galimybė – padėtis ir taip jau vertinama kaip labai prasta. O Skandinavijos šalys išsiskiria tvarkingai valdomu valstybiniu sektoriumi ir finansiškai tvirtomis privačiomis bendrovėmis – tai tikrai labai palanki startinė pozicija, kai į akcijų rinkas grįš optimistinės nuotaikos.
„Nordea Investment Strategy & Advice“ (2011 11 02)
Susiejimo indeksas – akcijų krepšelis
Akcijų krepšelis sudarytas iš toliau aprašytų įmonių akcijų.
„Fortum“
Bendrovė „Fortum“ – viena energetikos sektoriaus lyderių Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regione. Taip pat veikia ir Rusijoje. Ji gamina, parduoda ir skirsto elektros energiją bei šilumą. Pajamų potencialą palaiko kylančios energijos kainos ir Rusijos elektros rinkos liberalizavimas. Per 2012–2014 m. įmonė Šiaurės šalyse tikisi pasiekti prieškrizinius energijos suvartojimo lygius, fiksuotus 2008 metais. „Fortum“ akcijų kainas neigiamai paveikė Suomijos vyriausybės „Naujoji programa“, pagal kurią buvo pristabdytas leidimų naujoms elektrinėms išdavimas bei įvesta specifinio apmokestinimo galimybė. Mūsų manymu, dabartinė bendrovės akcijų kaina neatspindi viso augimo Rytų rinkose potencialo. Be to, jos jautrumas ekonominio ciklo svyravimams yra žemas, pinigų srautai ir dividendai – stabilūs, finansinė padėtis – tvirta, o „švarus“ energijos gamybos būdas suteikia konkurencinį pranašumą.
„Kesko“
Pagrindinė „Kesko“ veikla – prekyba maisto produktais, namų apyvokos reikmenimis, statybos ir remonto prekėmis, automobiliais ir mašinomis. Prekybos tinklą sudaro apie 2 tūkst. padalinių Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Apie 80 % verslo vis dar telkiama Suomijoje, todėl bendrovė išsiskiria aukštu tarptautinės plėtros (ypač Rusijoje) potencialu. Pati bendrovė patvirtina tokius planus komentuodama turimų didelių piniginių lėšų panaudojimą plėtrai užsienyje. Tai reikš ir rinkos dalių augimą.
„Kesko“ akcijas šiuo metu galima apibūdinti kaip vidutiniškai brangias. Pagal šių metų pajamas apskaičiuotas P/E rodiklis siekia 13, kai ilgalaikis vidurkis – 14–15. Be to, akcininkams palanki dividendų politika taip pat prideda patrauklumo bendrovės akcijoms.
„LM Ericsson“
1876 m. įkurta bendrovė „Ericsson“ išsiskiria senomis tradicijomis telekomunikacijų rinkoje. Jų tinklai naudojami daugiau nei 180 šalių visame pasaulyje, apie 40 % mobiliojo ryšio skambučių perduodama būtent „Ericsson“ tinklais. Bendrovėje dirba apie 100 tūkst. žmonių, o 2010 m. pardavimas viršijo 200 mlrd. Švedijos kronų.
2011 m. spalį „Ericsson“ pranešė, kad traukiasi iš mobiliųjų telefonų gamybos verslo, ir japonų bendrovė „Sony“ išpirko jų dalį prieš 10 m. įsteigtoje bendroje įmonėje. Šių metų 3-iojo ketvirčio finansinės ataskaitos atskleidė, kad Europos skolų krizė kol kas neturėjo didesnės įtakos bendrovės klientų aktyvumui. Tačiau „Ericsson“ supranta, kad ilgiau užsitęsęs finansų rinkų nestabilumas turės įtakos veiklos rezultatams. Todėl bendrovė stengiasi palaikyti tvarkingus finansus, o vien turimos laisvos lėšos siekia 1/5 įmonės rinkos vertės. Be to, akcijų kursas kritęs, tad jos atrodo dar patraukliau.
„Metso“
„Metso“ – pasaulinė technologijų grupė, teikianti technologinius ir paslaugų sprendimus kasybos, energetikos, naftos, dujų, atliekų perdirbimo, popieriaus ir celiuliozės pramonei. Stambiausi klientų segmentai – kasybos ir popieriaus pramonė. Šiuo metu bendrovė sėkmingai išnaudoja susiklosčiusią situaciją (ypač kylančiose rinkose) ir fiksuoja ryškų užsakymų augimą.
Analizuojant „Metso“ pajėgumą atsispirti ekonominėms krizėms, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad verslas labai proporcingai paskirstytas pagal klientų segmentus, o tai gerokai sumažina operacinę riziką. Be to, apie pusę pajamų sugeneruoja iš esmės stabilesnis paslaugų pardavimas. Sudėjus visa tai su rekordiniu užsakymų skaičiumi, bendrovės akcijos tampa labai patrauklus investicinis objektas, turintis ilgalaikį potencialą.
„Neste Oil Corporation“
„Neste Oil“ – naftos perdirbimo bendrovė, kurios veikla orientuota į naftos produktus. Pagrindinės jos rinkos – Europa ir Šiaurės Amerika. „Neste Oil“ – viena kuro tiekimo Šiaurės Europos regionuose ir pasaulio „švaraus“ dyzelino gamybos lyderių. Tvirtas pozicijas ji užima ir mažmeninėje kuro pardavimo rinkoje Suomijoje ir Baltijos jūros regiono šalyse.
Ekonominės krizės metu „Neste Oil“ rezultatai nukentėjo nuo perprodukcijos, paveikusios visą ūkio šaką, ir per didelio atsargų kiekio – dėl to stipriai sumažėjo perdirbimo maržos. Jų nesugebėjo kompensuoti net atsigavusi paklausa. Kaip to padarinys – 2-ojo ketvirčio rezultatai buvo prastesni, nei tikėtasi. Didžiausiu bendrovės galvos skausmu gali tapti NExBTL biodyzelino gamyklos, kurioms reikėjo didelių investicijų, tačiau jos kol kas nepateisina lūkesčių ir šiais metais pelno iš jų net nesitikima. Akcijų kainą žemyn šiek tiek tempia ir neaiškumas dėl gamyklų, dyzeliną gaminančių iš kitų atsinaujinančių žaliavų, ateities. Apibendrinant akcijų kaina atrodo patraukli, tačiau ir netikrumo dėl ateities nemažai – „švaraus“ dyzelino perspektyvos labai priklauso nuo politikų sprendimų.
„Novo Nordisk“
Įmonė „Novo Nordisk“ – viena pasaulio diabeto preparatų gamybos lyderių, turinti 50 % viršijančią rinkos dalį. Tiesiogiai diabetui gydyti skirtų priemonių rinkoje ši dalis siekia netgi 75 %. Bendrovės produktų asortimentas – plačiausiais visame sektoriuje, ji vienintelė gali pasiūlyti visą insulino gaminių spektrą. Kiti labai svarbūs „Novo Nordisk“ produktai – „NovoSeven“ (skirtas hemofilijai gydyti) ir žmogaus augimo hormonas. Bendrovės veiklos perspektyvos taip pat palankios – naujų, aukštomis pelno maržomis išsiskiriančių, insulino produktų pardavimas auga.
Tikimasi, kad bendrovės plėtra viršys sektoriaus vidurkį. Viena pagrindinių priežasčių – unikalus produktų su ilgu patentų galiojimo laikotarpiu portfelis. Be to, ji drąsiai žengia į naujas rinkas (pvz., Kinijos), o efektyviai sustyguota veikla suteikia papildomo impulso bendrovės pajamoms ir pelningumui augti.
„Statoil“
„Statoil“ – Norvegijos įmonė, tačiau jos veikla naftos ir dujų pramonėje globali – praėjusių metų apyvarta sudarė 530 mlrd. Norvegijos kronų. Bendrovė veikia 40-yje šalių, joje dirba apie 30 tūkst. darbuotojų. Maždaug prieš metus „Statoil“ nusprendė dar labiau koncentruoti veiklą naftos ir dujų gavybos srityje, o degalinių verslą atskyrė į kitą kotiruojamą įmonę.
Bendrovės veiklos šerdis – naftos gavyba Šiaurės jūroje, tačiau ji neužmiršta pasirūpinti ir ateitimi, todėl veiklą išplėtė ir tarptautiniu mastu. Žinoma, svarbiausias veiksnys, lemiantis veiklos rezultatus, – naftos kainos. Tradiciškai „Statoil“ akcijų vertinimas, paremtas generuojamomis pajamomis, visada būdavo kiek aukštesnis nei konkurentų, tačiau šiuo metu P/E rodiklis – netgi palankesnis investuotojams. Būtent dėl to manome, kad dabar – palankus metas akcijoms pirkti. Be to, „Statoil“ planuose numatyta sparti gavybos apimčių plėtra.
„Telenor“
Vienas didžiausių mobiliojo ryšio operatorių pasaulyje. Taip pat teikia duomenų perdavimo ir interneto prieigos paslaugas Skandinavijoje, Vidurio ir Rytų Europoje bei Azijoje.
„Telenor“ – patrauklus objektas investuoti, nes pinigų srautai, sukuriami Norvegijoje ir kitose Skandinavijos šalyse, – stiprūs. Dėl šios priežasties bendrovės įsiskolinimo lygis mažėja jau nuo 2008 metų. Natūralu, kad pagerėjo ir dividendų mokėjimas, „Telenor“ netgi supirko dalį savo akcijų. Šiai įmonei gerai sekėsi investuoti kylančiose rinkose, tik Indijoje teko susidurti su sunkumais – konkurencija šioje rinkoje itin didelė, konkurentų pozicijos stiprios, o rinkos reguliavimas nėra labai patikimas.
Palyginti su konkurentais, „Telenor“ akcijos yra maždaug 20 % pigesnės, nors augimo perspektyvos – geresnės. Finansiškai ji labai tvirta, todėl gali ir toliau supirkinėti savo akcijas. O tai apsaugo nuo akcijų kainų kritimo ir netgi gali padidinti jų kainą.
„UPM-Kymmene“
Bendrovės „UPM-Kymmene“ veiklos pagrindas – pluošto ir biomasės gamyba, taip pat atsinaujinančios žaliavos ir jų produktai. Bendrovę sudaro šeši nepriklausomi padaliniai: energetikos, popieriaus, miškininkystės, celiuliozės, etikečių ir medienos ruošinių. Įmonėje dirba 22 tūkst. žmonių, 2010 m. apyvarta siekė 9 mlrd. eurų.
Pastaraisiais metais miškininkystės sektoriaus įmonių pelningumas ūgtelėjo – tam turėjo įtakos auganti paklausa, kylančios medienos kainos ir gana drastiški veiklos restruktūrizavimai. UPM laiku atliko restruktūrizavimą, todėl atsigavus užsakymams įmonė iš karto pajuto rezultatus – pelningumas grįžo į prieškrizinį lygį. Šių metų rugpjūtį įmonė dar kartą reikšmingai pertvarkė savo veiklą – įsigijo konkurentą „Myllykoski“. Pagrindinės pastangos nukreipiamos perprodukcijos (ypač leidybinio popieriaus) sumažinimo link. Pati bendrovė tikisi, kad tai leis padidinti pardavimo pajamas iki 200 mln. eurų per metus.
Mūsų nuomone, atsižvelgiant į UPM pajamų potencialą bei kainų nustatymo galią, padidėjusius po restruktūrizavimo, akcijų kaina – tikrai patraukli. Be to, bendrovė turi ir vertingo turto, tiesiogiai nesusijusio su medienos produkcijos gamyba.
„Volvo“
„Volvo“ – dar viena Skandinavijos bendrovė, puikiai pažįstama visame pasaulyje. Pagrindinė jos veikla – su transportavimu susiję gaminiai (sunkvežimiai, autobusai, žemkasės, laivų varikliai, kt.) ir paslaugos. Sunkvežimių segmentas sudaro apie 2/3 bendrovės apyvartos, o bendras pardavimas 2010 m. sudarė 265 mlrd. Švedijos kronų.
Pasaulinės ekonomikos būklė neabejotinai turi įtakos „Volvo“ produkcijos paklausai. Tačiau dabartinė akcijų kaina atspindi labai daug neigiamos informacijos, nes jos kritimas, palyginti su rinka, buvo didesnis. Patrauklumo bendrovės akcijoms prideda ilgalaikio augimo perspektyvos kylančiose rinkose ir priemonės, kurių ji pastaruoju metu ėmėsi pelnui padidinti. Yra svarstymų apie galimą veiklos modelio restruktūrizavimą parduodant dalį ilgalaikio turto – tai taip pat galėtų padidinti investuotojų susidomėjimą šia bendrove.