Rasti

Pradžia > Privatiems klientams > Investavimas ir taupymas > Susietos obligacijos > Anksčiau platinome > Susietos obligacijos „Žaliavos“

Susietos obligacijos „Žaliavos“

„Basic“ ir „Extra“

Kodėl verta rinktis obligacijas „Žaliavos“?

Žaliavų rinkos gana greitai atsigavo po finansų krizės ir recesijos sukelto nuosmukio. Energijos išteklių, žemės ūkio produkcijos ir metalų kainos šiuo metu yra stipriai pakilusios, palyginti su recesijos įkarščiu fiksuotomis žemomis kainomis. Galima įvardyti dvi svarbiausias to priežastis: gana sparti pasaulinės ekonomikos plėtra (skatinanti žaliavų paklausą) ir ribota pasiūla. Pagrindiniai plėtros šaltiniai šiuo metu yra kylančios rinkos, ypač Azijos regionas. Natūralu, kad šiose rinkose imta vis daugiau naudoti žaliavas.

Kylančios žaliavų kainos iš esmės rodo infliaciją, o šios blogoji pusė yra mažėjanti perkamoji galia. Jei kalbėtume apie praeitį, žaliavos visada būdavo patikima apsauga nuo infliacijos. Investuojant į jas ne tik būdavo galima išsaugoti perkamąją galią, tačiau ir gauti papildomos grąžos, kaip kad investuojant į akcijas ar obligacijas.

Šiuo metu investuotojai žaliavų rinkas stebi itin akylai. Po sprogimų Japonijos atominėje elektrinėje, Europoje ir Azijoje buvo pristabdyti keli planuojami ar jau įgyvendinami naujų atominių elektrinių projektai. Kadangi ekologiškai visiškai švarios energijos nepakanka, atominės energetikos praradimus reikės kompensuoti naudojant iškastinį kurą. Jei neramumai Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose taps dar intensyvesni, tai naftos kainos gali pastebimai išaugti.

Susietų obligacijų emisija „Žaliavos“ suteikia puikią galimybę, turint kapitalo apsaugą, investuoti pasaulinėse žaliavų rinkose. Jei žaliavų kainos kils, augs ir investicijų vertė. Jei žaliavų kainos kris, investuotojai bet kuriuo atveju atgaus investuotą kapitalą – nominaliąją obligacijų vertę.

Obligacijų grąža

Banko „Nordea” išleidžiamų susietų obligacijų emisijos „Žaliavos“ trukmė – 3 metai. Jų pelningumas priklauso nuo krepšelio, sudaryto iš šešių žaliavų: naftos, vario, kukurūzų, cukraus, anglies ir medvilnės. Investuotojams siūlomos dviejų tipų obligacijos: „Basic“ ir „Extra“. „Basic“ obligacijos tinkamesnės atsargiems investuotojams. Jų pajamingumas termino pabaigoje sudarys 70 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas. „Extra“ obligacijos tinkamos riziką toleruojantiems ir didesnės grąžos siekiantiems investuotojams. Jų pajamingumas termino pabaigoje sudarys 200 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas. Obligacijų išpirkimo dieną emitentas bet kuriuo atveju investuotojams grąžins investuotą kapitalą (nominaliąją obligacijų vertę) ir, jei bus, išmokės prieaugį.

Bendras žaliavų krepšelio vertės pokytis apskaičiuojamas kaip svertinis jį sudarančių atskirų žaliavų pokyčio vidurkis. Krepšelio prieaugis – tai jo pradinės ir galutinės verčių skirtumas. Pradinė vertė – tai krepšelio vertė, nustatoma remiantis 2011 05 27 žaliavų uždarymo kainomis, o galutinė vertė – krepšelio vertė, nustatoma remiantis 2014 05 30 žaliavų uždarymo kainomis. Anglies kainos apskaičiuojamos rinkoje įprastu būdu: kalendorinio mėnesio anglies kaina – tai to mėnesio penktadieniais fiksuojamų anglies kainų vidurkis. Jei krepšelio vertė sumažėja ar lieka nepakitusi, prieaugis neišmokamas.

Susiejimo indeksas – žaliavų krepšelis

Krepšelį lygiomis dalimis (po 1/6) sudaro nafta („Brent“ rūšies), anglis, varis, kukurūzai, cukrus ir medvilnė. Šių žaliavų kainos nustatomos atsižvelgiant į ateities sandorių (angl. „futures“) kainas. Šie ateities sandoriai sudaromi Londono, Niujorko ir Čikagos prekių biržose. Platesnė informacija apie sandorius ir kainų dinamiką pateikiama adresais www.argusmedia.com (anglis,) www.cbot.com (nafta, varis, kukurūzai ir medvilnė) bei www.theice.com (cukrus).

Susiejimo indekso dinamika, 2001 10 – 2011 04

Anglies kainų istorija nuo 2008 10. Pradinės reikšmės prilygintos 100 proc. Šaltiniai: „Bloomberg“ ir „Reuters“.

Grafike vaizduojamos ankstesnis žaliavų pajamingumas ar vertės. Šiais duomenimis negali būti grindžiamos patikimos būsimų pajamingumų ar verčių prielaidos.

Investicijai būdingos rizikos

Obligacijos neužtikrinamos jokiomis priemonėmis, todėl jos susijusios su emitento („Nordea Bank Finland Plc“) mokumo rizika. Tai reiškia, jog yra rizika, kad emitentas taps nemokus ir negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl investuotojas gali prarasti visą investuotą kapitalą ar jo dalį ir prieaugį. „Moody's“ agentūra yra suteikusi bankui „Nordea“ Aa2 reitingą, „Standard & Poor's“ – AA- reitingą.

Investuotojas gali prarasti visą nominaliąją vertę viršijančią sumą ar jos dalį („Extra“ obligacijų atveju – apie 10 proc.). Investuotojas gali parduoti susietas obligacijas prieš terminą. Įprastomis rinkos sąlygomis „Nordea“ skelbia obligacijų kainą antrinėje rinkoje visomis dienomis, kai dirba Suomijos bankai. Ši kaina gali būti didesnė arba mažesnė už obligacijų nominaliąją vertę.

Grąžos apskaičiavimo pavyzdys

Krepšelio prieaugis pagal emisijos sąlygas	„Žaliavos Basic“		„Žaliavos Extra“
	Įsigijimo kaina	100%	Įsigijimo kaina	110%
	Dalyvavimo koef.	70%	Dalyvavimo koef.	200%
	Išpirkimo vertė	Grąža	Išpirkimo vertė	Grąža
100%	170%	19.3%	300%	39.7%
75%	153%	15.1%	250%	31.5%
50%	135%	10.5%	200%	22.1%
25%	118%	5.5%	150%	10.9%
0%	100%	0.0%	100%	-3.1%
-25%	100%	0.0%	100%	-3.1%
-50%	100%	0.0%	100%	-3.1%

Istorinė grąža

Šiame grafike rodoma, kokia būtų investicijos grąža, jei būtų investuojama pagal emisijos sąlygas 2001 10–2008 04 (išpirkimas atitinkamai būtų vykęs 2004 10–2011 04). Rezultatai fiksuojami kas savaitę. Siekdami palyginti, pateikiame tiesioginių investicijų į susiejimo indekso komponentus rezultatus. Šaltinis: „Bloomberg“.

	Vid. išpirkimo vertė	Vid. metinė grąža
„Basic“	142,9 %	12,6 %
„Extra“	222,5 %	26,5 %*
Tiesioginė inv.	161,1 %	17,2 %

* Atsižvelgiama į 10 proc. priemoką

Pagrindinės emisijos sąlygos

Emitentas	„Nordea Bank Finland Plc“, kredito reitingai: Aa2 („Moody’s“) ir AA- („Standard & Poor’s“)
ISIN kodas	„Strateginės žaliavos Basic“ 4507A FI40000024096 „Strateginės žaliavos Extra“ 4507B FI40000024104
Emisijos išleidimo data	2011 04 26
Išpirkimo data	2014 06 14
Įsigijimo laikotarpis	2011 04 26–2011 05 19
Įsigijimo vietos	„Nordea Bank Finland Plc“ ir padaliniai Baltijos valstybėse
Įsigijimo kaina	„Basic“ 4507A: kintama, apie 100 % „Extra“ 4507B: kitnama, apie110 %
Minimali investuojama suma	1 000 eurų (EUR)
Grąža pasibaigus terminui	„Basic“ 4507A: 70 % nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas „Extra“ 4507B: 200 % nuo susiejimo indekso prieaugio pagal emisijos sąlygas
Susiejimo indeksas	6 žaliavos (žaliavų krepšelis) lygiomis dalimis: 1/6 „Brent crude“ naftos („Bloomberg: CO1 Commodity“) 1/6 anglies (API 2, „Argus McCloskey´s Coal Price Service“) 1/6 vario („LOCADY Commodity“) 1/6 kukurūzų („C 1 Commodity“) 1/6 cukraus („SB1 Commodity“) 1/6 medvilnės („CT1 Commodity“)
Pradinė vertė	Krepšelį sudarančių žaliavų uždarymo vertės 2011 05 27
Galutinė vertė	Krepšelį sudarančių žaliavų uždarymo vertės 2014 05 30 Pradinė ir galutinė anglies vertės nustatomos rinkoje įprastu būdu – apskaičiuojamas atitinkamo mėnesio penktadieniais fiksuojamų kainų vidurkis.
Nominaliosios sumos grąžinimas	Emitentas „Nordea Bank Finland Plc“ pasibaigus terminui grąžins visą nominaliąją sumą (nepriklausomai nuo susiejimo indekso dinamikos). Obligacijos susijusios su emitento finansinio pajėgumo rizika, t. y. galima prarasti nominaliąją sumą viršijančią investicijos dalį (pasirinkus „Extra“ obligacijas – apie 10 %).
Užtikrinimo priemonės	Obligacijos neužtikrinamos jokiomis papildomomis priemonėmis.
Struktūrizavimo sąnaudos	Struktūrizavimo sąnaudos siekia apie 0,8 % metinių sąnaudų (plačiau žr. emisijos sąlygose) ir yra įskaičiuotos į įsigijimo kainą. Jokių papildomų įsigijimo ar valdymo mokesčių nėra.
Antrinė rinka	„Nordea Bank Finland Plc“ pateiks obligacijų įsigijimo kainas. Jos gali būti aukštesnės arba žemesnės už nominaliąją vertę.
Apmokestinimas	Mokestis prie pajamų šaltinio netaikomas Suomijos Respublikos nerezidentams.
Saugojimas	„Nordea“, nemokamai
Emisijos anuliavimas	Emitentas turi teisę anuliuoti emisiją dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo, dėl menkos obligacijų paklausos ar kitų įvykių, galinčių sukelti grėsmę emisijai.
Listingavimas	Sėkmingai išplatinus emisiją, bus pateiktas prašymas įtraukti obligacijas į Helsinkio vertybinių popierių biržos sąrašus.

„Nordea Bank AB (publ)“ ir „Nordea Bank Finland Plc“ kreditiniai įsipareigojimai 4507A ir 4507B pagal vidutinės trukmės obligacijų programą (vidutinės trukmės obligacijų programa, apie kurią iš Švedijos pagal Prospektų direktyvą teikiamas pranešimas Suomijos finansų rinkų priežiūros institucijai), patvirtintą 2010 m. gegužės 25 d. Su konkrečiomis šių skolos vertybinių popierių emisijos sąlygomis galima susipažinti obligacijų įsigijimo vietose. Sąlygoms švedų kalba teikiama pirmenybė, versija anglų kalba yra tik vertimas iš švedų kalbos. Atsiradus nesutarimų, galioja sąlygos švedų kalba.

„Nordea Markets“ yra „Nordea Bank Norge ASA“, „Nordea Bank AB (publ)“, „Nordea Bank Finland Plc“ ir „Nordea Bank Danmark A/S“ rinkodaros departamentų pavadinimas.

Čia pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio ir skirta tik numatytiesiems naudotojams. Pateiktos nuomonės ir kita informacija atspindi dabartinį „Nordea Markets“ požiūrį ir gali buti pakeistos be atskiro pranešimo. Šis pranešimas nėra išsamus apibūdinto produkto arba su juo susijusios rizikos aprašymas ir neturėtų pakeisti šios informacijos gavėjo priimamo sprendimo.

Čia pateikta informacija negali būti ir nėra investavimo rekomendacija, taip pat ji nėra pasiūlymas arba prašymas pirkti ar parduoti kurią nors finansinę priemonę. Čia pateikta informacija nesusijusi su specifiniais investavimo tikslais, finansine situacija ar ypatingais konkretaus jos gavėjo poreikiais. Prieš priimdami bet kokį su investavimu ar kreditavimu susijusį sprendimą, visuomet turėtumėte asmeniškai pasitarti su specialistais. Svarbu pažymėti, kad praeities rezultatai nebūtinai garantuoja tokius pačius rezultatus ateityje.

„Nordea Markets“ nėra ir neturi ketinimų tapti konsultantu teisės, mokesčių, apskaitos arba reguliavimo klausimais nė vienai jurisdikcijai priskirtose vietose.

Šį dokumentą bet kokiais tikslais galima dauginti, platinti arba skelbti tik gavus išankstinį raštišką „Nordea Markets“ sutikimą.

Žaliavų kainos – infliacijos priežastis

Pastaruoju metu žaliavų rinkas investuotojai vertina palankiai. Tą galima paaiškinti vyraujančiais lūkesčiais, kad žaliavų kainos ir toliau augs. Be to, investicijos į žaliavas tradiciškai laikomos gera apsauga nuo infliacijos. Galiausiai žaliavos, kaip turto klasė, yra tinkamos investicijų portfeliui diversifikuoti, nes jos nesiejamos su jokia kita turto klase.

Politinė rizika ir gamtiniai kataklizmai kelia sumaištį naftos bei anglies rinkose

Nafta yra vienas svarbiausių energijos resursų ir intensyviausiai naudojamų žaliavų visame pasaulyje. Ekonomikos plėtra neatsiejama nuo energijos poreikio, todėl giedrėjanti pasaulio ekonomikos perspektyva didina naftos paklausą. Esant recesijai investavimas į naftos gavybą buvo pristabdytas, o tai darė papildomą įtaką naftos kainoms. Vis dar nesibaigiantys neramumai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose greičiausiai lems tai, kad naftos kainos bent jau artimiausioje ateityje liks aukštos.

Anglis – iškastinio kuro rūšis, plačiausiai naudojama elektrinėse gaminant elektros energiją ir šilumą. Be šios pagrindinės paskirties, anglis dar gana intensyviai naudojama tokių svarbių medžiagų, kaip geležis, plienas ir cementas, gamyboje, daugelyje kitų gamybos procesų. Išsivysčiusios valstybės pastaruoju metu stengiasi naudoti mažiau anglies, tačiau besivystančiuose regionuose (pavyzdžiui, Kinijoje) jos paklausa tik auga. Be to, sustiprėjęs nepasitikėjimas atominėmis jėgainėmis gali paskatinti ir išsivysčiusias šalis vėl naudoti daugiau anglies.

Tikruosius katastrofos (įvykusios dėl žemės drebėjimą sukėlusios cunamio) Japonijos atominėje elektrinėje padarinius vis dar sunku įvardyti. Prasidėjus atstatymo darbams visoje šalyje, elektros energijos poreikis gerokai išaugs. Sumažėjusius atominių elektrinių pajėgumus teks kompensuoti intensyvinant tradicines kuro rūšis (naftą, anglį ir gamtines dujas) naudojančių elektrinių darbą. Dėl įvykių Japonijoje buvo sustabdytas bent septynių atominių projektų įgyvendinimas Vokietijoje ir Kinijoje. Apskritai, griežtinami atominės energetikos saugumo reikalavimai lems ilgesnį ir sudėtingesnį naujų reaktorių paleidimo procesą, o tai neišvengiamai didins naftos ir anglies paklausą.

Žemės ūkio produkcijos kainos kyla

Ateityje laukiama tolesnio žemės ūkio produkcijos (kukurūzų, cukraus, medvilnės) paklausos augimo. Pasiūla vis dar yra per maža, todėl labai tikėtina, kad išaugusi paklausa lems ir aukštesnes kainas. Pagrindinės paklausos augimo priežastys yra kelios: bendras pasaulio populiacijos augimas, biokuro sektoriaus plėtra ir turtėjančių Azijos gyventojų mitybos įpročių pokyčiai.

Kukurūzai ir cukrus yra naudojami išgaunant etanolį, o šis gali būti naudojamas kaip biokuras. Kylant naftos kainoms ir aštrėjant su aplinkosauga susijusioms vartotojų nuotaikoms, didėja atsinaujinančių energijos šaltinių populiarumas, kartu auga ir kukurūzų bei cukraus paklausa. Išsivysčiusiose Vakarų šalyse netgi susiklostė situacija, kai ūkininkai skatinami javus ir cukrų auginti kaip žaliavą biokurui, o ne maistui.

Medvilnė, iš vilnamedžio gaunamas pluoštas, yra labai plačiai naudojama tekstilės pramonėje, o apie 45 proc. visų naudojamų pluoštų reikia tekstilės sektoriui. Pastaruoju metu ir medvilnės pasiūla nebespėja paskui paklausą, o visa tai nulėmė sumažėjusios auginimo apimtys, potvyniai Australijoje, eksporto apribojimai (juos ėmė taikyti tokia svarbi šalis kaip Indija).

Vario kaina susijusi su pasaulio ekonomikos plėtra ir urbanizacijos procesais

Vario paklausai didžiausią įtaką daro elektronikos ir statybų pramonės. Šiuo metu didžiausias vario pirkėjas pasaulyje yra Kinija, kur sparčiai augant ekonomikai šios žaliavos reikia daug. Greitėjant besivystančių šalių urbanizacijai, turėtų gerokai padaugėti investicijų į infrastruktūrą. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad vien Indijoje per artimiausią dešimtmetį į infrastruktūrą (kelius, elektros tiekimo linijas ir geležinkelius) reikės investuoti 1,3 trilijono eurų.

Šaltiniai: „Nordea Economic Research“, „World Bank“